Kolektyviniai ir individualūs darbo ginčai (ikiteisminis ir teisminis nagrinėjimas)

Individualūs darbo ginčai nagrinėjami pagal Darbo kodekso XIX skyriuje nustatytą tvarką, o kolektyviniams darbo ginčams nagrinėti yra skirtas to kodekso X skyrius.
Darbo kodekso 285 straipsnis individualų darbo ginčą apibūdina kaip nesutarimą, kilusį tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis.
Darbo kodeksas kiek supaprastino tokių ginčų nagrinėjimo tvarką, nustatydamas dviejų pakopų darbo ginčus nagrinėjančių organų sistemą. DK 286 straipsnis numato, kad darbo ginčus, jei Darbo kodeksas ar kiti įstatymai nenumato kitokios sprendimo tvarkos, nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas.
Individualūs darbo ginčai
Individualūs darbo ginčai nagrinėjami pagal Darbo kodekso XIX skyriuje nustatytą tvarką. Darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.[1].
Konstitucijos 111 str. įvardija trijų rūšių specializuotus teismus. Iš CPK į ABTĮ jau yra išimtos administracinės bylos. Tokia pat tvarka turėtų būti reformuojami darbo teismai, pirmame etape CPK XX skyrius išplėstas. „Solidarumui“ reikalaujant steigti darbo teismus 2005 m. rugsėjo 5 d. LR Trišalė taryba apsvarstė klausimą dėl darbo teismų steigimo ir specializacijos teismuose darbo byloms nagrinėti įvedimui. 2005 m. rugsėjo 9 d. klausimą apsvarstė Teismų taryba ir įpareigojo apylinkių teismų pirmininkus įvesti teisėjų specializaciją darbo byloms nagrinėti visuose aplinkų teismuose. Taip pat buvo nutarta eksperimento tvarka viename teisme leisti darbo bylas nagrinėti ne profesionaliems ir profesionaliam teisėjams.
LR Konstitucijos 50 str.,Profesinių sąjungų įstatymas suteikia teisę ir įpareigoja profesines sąjungas atstovauti ir ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Profesinių sąjungų teisininkai sėkmingai be kliūčių atstovauja savo profesinės sąjungos narius apylinkių ir apygardų teismuose nagrinėjant darbo bylas pagal CPK 56 str. 1 d 5 p, kuriame nurodyta, kad atstovais teisme pagal pavedimą gali būti profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Tačiau profesinių sąjungų teisininkams, net...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!