Kolektyviniai darbo santykiai

Kolektyvinių darbo santykių subjektai ir jų atstovai savo interesus derina ir ginčus sprendžia derybų būdu. Pageidaujanti derėtis šalis privalo prisistatyti kitai derybų šaliai. Prisistatymas turi būti pateiktas raštu. Jame nurodoma, dėl ko šaukiamos derybos. Derybų siekianti šalis turi pateikti aiškiai suformuluotus reikalavimus arba pasiūlymus.
Įmonės kolektyvinės sutarties projektui rengti šalys sudaro komisiją, kurios sudėtis nurodoma šalių susitarimo protokole. Protokolo pasirašymo diena yra laikoma kolektyvinių derybų pradžia. Derybos turi būti sušaukiamos per dvi savaites po to, kai antroji šalis gavo prisistatymą deryboms.
Pradėdamos derybas, šalys aptaria, kokią jos pateiks informaciją, jos pateikimo terminus, kolektyvinės sutarties rengimo tvarką ir jos parengimo terminus. Kolektyvinės sutarties šalys ir jų atstovai turi teisę pareikalauti iš kitos šalies pateikti informaciją visais su derybomis susijusiais klausimais. Informacija turi būti pateikiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareikalavimo dienos, jei šalys ar jų atstovai nesusitarė kitaip. Šalis, kuri privalo pateikti informaciją, turi teisę reikalauti, kad kita šalis neskelbtų pateiktos informacijos kitais tikslais. Kita šalis, atskleidusi neskelbtiną informaciją, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Šalys konsultuojasi dėl gautos informacijos, įteiktų reikalavimų patenkinimo ir jų vykdymo tvarkos, derybų eigos ir kitais klausimais.
Jei dėl nurodytų sąlygų nesusitariama, surašomas nesutarimų protokolas, kurioje nurodomos šalių siūlomos priemonės, būtinos nesutarimų priežastims pašalinti, ir nustatomas derybų atnaujinimo terminas. Šalių suderintas kolektyvinės sutarties projektas pateikiamas darbuotojų susirinkimui (konferencijai).
Kolektyvinės derybos turi būti vedamos sąžiningai ir nevilkinamos.
Pritarus kolektyvinės sutarties projektui, kolektyvinę sutartį pasirašo darbdavio ir darbuotojo atstovai. Jei darbuotojų susirinkimas nepritaria pateiktam projektui, tai arba derybos pradedamos iš naujo, arba inicijuojamas kolektyvinis darbo ginčas.
Darbuotojų susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip puse įmonės (struktūrinio padalinio) darbuotojų, o konferencijoje – ne mažiau kaip 2/3 delegatų. Sprendimai priimami darbuotojų susirinkimo nuožiūra slaptu ar atviru balsavimu dalyvaujančiųjų balsų dauguma.
Jeigu įmonė, įstaiga ar organizacija (darbdavys), įpareigota atlyginti nukentėjusiajam žalą, reorganizuojama, reikalavimai atlyginti žalą pereina tos įmonės, įstaigos ar organizacijos teisių perėmėjui.
Jeigu įmonė, kuri turėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!