Darbo ginčų nagrinėjimas Lietuvos Respublikoje

• Išvados
Įvadas
2002 metų birželio 4 dieną buvo priimtas naujas LR darbo kodeksas.1 Iki šio kodekso priėmimo Lietuvoje galiojo 1972 metų Darbo įstatymų kodeksas bei po 1991 metų kovo 11 dienos priimti darbo įstatymai, kurie reglamentavo atskirus darbo teisės institutus – pvz., LR darbo sutarties įstatymas, LR darbo apmokėjimo įstatymas, LR kolektyvinių susitarimų ir kolektyvinių sutarčių įstatymas, LR kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymas ir pan.
Dėl daugybės įstatymų, reguliavusių atskiras darbo santykių sritis, daugelis darbo teisės normų nebuvo suderintos tarpusavyje, o tokiame darbo teisinių santykių reglamentavime buvo daug spragų.
Būtinybę reformuoti darbo santykių reglamentavimą taip pat lėmė ir Lietuvos Respublikos siekis tapti Europos Sąjungos nare bei Europos sutartimi, steigiančia asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos respublikos, iš kitos pusės.2
Taigi 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojantis Darbo kodeksas susistemino darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pagrindinis naujojo darbo kodekso tikslas – įteisinti socialinę partnerystę, t.y. darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais atvejais ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistemą, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus.
Savo esme darbuotojų ir darbdavių interesai yra priešingi. Akivaizdu, kad tik suderinus darbuotojų ir darbdavių interesus, gali būti pasiektas socialinis susitarimas, išvengta socialinių konfliktų, o tuo pačiu pasiekta ir verslo ekonominė sėkmė.
Socialinė partnerystė yra ne tik kolektyvinių darbo teisinių santykių pagrindas, bet taip pat ir sėkmingų darbuotojus ir darbdavius patenkinančių individualių darbo teisinių santykių garantas.
Tačiau praktikoje neišvengiama konfliktų tiek kolektyviniuose, tiek individualiuose darbo santykiuose.
Nacionalinės teisės lygmenyje yra išskiriamos dvi darbo ginčų rūšys, besiskiriančios subjektų ypatybėmis:
1. Kolektyvinis darbo ginčas - ginčas dėl darbuotojų kolektyvo teisių gynimo;
2. Individualus darbo ginčas - ginčas dėl vieno darbuotojo ar jų grupės, veikiančių savo interesais ar individualių darbo sutarčių pagrindu.
1. Kolektyviniai darbo ginčai

Kolektyvinių darbo ginčų instituto atsiradimą darbo teisėje sąlygojo istoriškai susiklosčiusios aplinkybės bei tradicijos. Kolektyviniai darbo ginčai buvo susiję su darbuotojų judėjimais už geresnes darbo sąlygas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!