Materialinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, vis daugiau dėmesio skiriama darbo teisei. Iš esmės pasikeitė darbdavių ir darbuotojų santykiai. Pirmieji tapo šeimininkais, pastarieji – laisvai samdomais. Norint apginti abiejų pusių materialinius interesus, didelis dėmesys skiriamas pažeidimams, kuriais padaroma turtinė (materialinė) žala. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis teigia, kad nuosavybė yra neliečiama ir saugoma įstatymų. Iš darbo teisinių santykių kylanti materialinė atsakomybė ir yra viena iš teisinių šio turto apsaugos priemonių. Asmenys, pagal darbo sutartį samdomi dirbti pas darbdavį įmonėje, įstaigoje, organizacijoje privalo tausoti ten esantį turtą. Už šių reikalavimų nevykdymą, kai darbuotojai padaro turtinę žalą darbdaviui, privalo atlyginti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nustatytas sąlygas ir tvarką. LR Konstitucijos 48 straipsnyje įrašyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą atlyginimą už darbą. Galime padaryti išvadą, kad valstybė imasi saugoti darbuotojų interesus.
• atsakomybės neišvengiamumas; Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai materialinę žalą, privalo ją atlyginti. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis žala padaryta, ir į jos padarymo dydį bei būdą Darbo teisėje egzistuoja materialinės atsakomybės greitumo principas, kuris padeda nedelsiant atkurti nukentėjusios šalies teises. Materialinės atsakomybės subjektai turi teisę ginti savo interesus teisme.
Materialinę darbuotojų atsakomybę reguliuojančiomis normomis siekiama: nustatyti tvarką atlyginant nuostolius, padarytus įmonei, įstaigai ar organizacijai; auklėjamai veikti darbuotojus atsakingiau elgtis su jiems patikėtomis materialinėmis vertybėmis, apsaugoti darbuotojų darbo užmokestį nuo neteisingų ir nepagrįstų išskaitymų.
Darbo sutarties šalis, padariusi materialinę žalą kitai šaliai, privalo ją atlyginti įstatymo nustatyta tvarka ir dydžiu. Tai vadinama materialine atsakomybe. Materialinė atsakomybė yra atskira savarankiška teisinės atsakomybės rūšis. Ji gali būti taikoma neatsižvelgiant į tai ar darbuotojas buvo patrauktas drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus, kuriais padaryta žala.
Materialinė atsakomybė darbo teisėje labai panaši į atsakomybę civilinėje teisėje. Šios dvi atsakomybės rūšys skiriasi subjektais, atsakomybės dydžiu, kaltės nustatymo ir žalos atlyginimo tvarka.
Civilinėje teisėje atsakomybės subjektu gali būti bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!