Materialinė darbuotojų atsakomybė

Vilnius
2006
ĮVADAS
Su materialine atsakomybe, kylančia iš darbo teisinių santykių, praktiškai susiduriama dažnai. Darbo teisėje skiriama dviejų rūšių materialinė atsakomybė: darbuotojo darbdaviui ir darbdavio darbuotojui.
Dažniausiai įmonei priklausančios materialinės vertybės darbuotojams perduodamos pasirašytinai (išskyrus įvairias mažavertes darbo priemones, pavyzdžiui, smulkias kanceliarines, ūkines prekes ir pan.). Įmonės darbuotojai, savo parašu patvirtindami tam tikrų įmonei priklausančių materialinių vertybių gavimą, prisiima atsakomybę už šių vertybių saugumą, t. y. tampa materialiai atsakingais už šias vertybes asmenimis.
Tam tikras pareigas einantys darbuotojai jau pagal savo darbo specifiką atsako už jų žinioje esančių materialinių vertybių saugumą. Tai gali būti sandėlininkai, ūkvedžiai, kasininkai ir pan. Su visais šiais darbuotojais jau darbo santykių pradžioje yra sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, pagal kurias jie materialiai atsako už jiems patikėto turto saugumą ir teisėtą naudojimą.
Darbuotojų materialinės atsakomybės tikslas – užtikrinti įmonės turto saugumą ir atlyginti žalą, jei žala turtui padaroma įmonės darbuotojo neteisėtais veiksmais arba neveikimu einant darbo pareigas.
Šiame darbe siekiama detaliau apžvelgti įstatymuose nustatytus darbuotojo materialinės atsakomybės atvejus.
Materialinės atsakomybės atsiradimas ir jos rūšys
Pirmiausia reikėtų aptarti sąvokas, t. y. išsiaiškinti, kas yra darbdavys, darbuotojas ir kaip darbo teisėje suprantama materialinė atsakomybė. Plačiąja prasme darbdaviu reikėtų laikyti kiekvieną asmenį (tiek fizinį, tiek juridinį), pagal darbo sutartį įdarbinusį bent vieną darbuotoją. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, pagal DK turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavys gali būti ir fizinis asmuo.
Pažymėtina, kad darbdaviui, kaip juridiniam asmeniui, atstovauja įmonės vadovas. Darbo kodekso 15 straipsnis numato, kad darbuotojas yra fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už alyginimą.
Pagal DK 245 straipsnį materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykių subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalą kitam subjektui. Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti visos arba dalies kitai darbo sutarties šaliai padarytos žalos (nuostolių) atlyginimą. Materialinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!