Kaltės reikšmė baudžiamojoje teisėje

Pažymėtina, kad emocijos ir jausmai, atspindintys žmogaus išgyveni­mus dėl savo elgesio, būdingi ir nusikalstamos veikos atveju, tačiau jie neįtraukiami į bendruosius subjektyviosios nusikaltimo pusės požymius. Šitoks sprendimas remiasi tuo, kad esant nusikalstamam elgesiui emocijų ir jausmų vaidmuo ribojamas motyvų pavojingai veikai padaryti suforma­vimu.
Be to, žmogaus emocijos ir jausmai palengvina konkretaus kaltės turinio nustatymą. Antra vertus, jausmai ir emocijos nėra tik bendrasis subjektyviosios pusės požymis, nes įstatymų leidėjas, konstruodamas nu­sikaltimo sudėtis, gali emocinius ir jausminius veikos aspektus numatyti kaip privalomąjį konkretaus nusikaltimo požymį. Be to, emocinė žmogaus būsena tam tikrais atvejais vertinama kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybė, pavyzdžiui, kai nusikaltimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, grasinimo ar prievartos, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.
Subjektyviosios nusikaltimo pusės nustatymas yra sudėtingas, nes su­siduriama su psichiniais procesais, kurie vyksta žmogaus sąmonėje. Šių procesų eigą galima išaiškinti lik esant objektyviems duomenims. Prie objektyvių duomenų priskirtinos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobū­dį (veikos padarymo priemonės, įrankiai ir būdai), veikimo pobūdį (veiks­mų vienkartiškumas ar daugkarliškumas, intensyvumas, apimtis), kalti­ninko elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo (priemonių ar įrankių su­radimas arba slėpimas, grasinimai), konkrečią nusikaltimo padarymo si­tuaciją, kaltininko asmenybe. Šių aplinkybių visuma leidžia tiksliai paro­dyti subjektyviąją padaryto nusikaltimo pusę.
Teisingas subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių (kaltės, motyvo ir tikslo) nustatymas turi didele reikšme kvalifikuojant nusikaltimus, atribojant panašius objektyviąja puse nusikaltimus, taip pat parenkant ir skiriant bausmės rūšį ir dydį.
Darbo tikslas – išanalizuoti kaltė sąvoka, rūšys ir reikšmę baudžiamojoje teisėje.
Darbo objektas – kaltės reikšmė baudžiamojoje teisėje.
Darbo metodai – sisteminės analizės logika, teisės aktų ir teorinės literatūros loginės analizė, lyginamasi bei istorinis metodai.
Atsižvelgiant į nusikaltimo sudėties požymių klasifikaciją, pagrindinis sub­jektyviosios pusės požymis yra kaltė. Antra vertus, kaltė neatskleidžia tų vidinių veiksnių, kurie skatina pavojingos veikos padarymą, bei neparodo to rezultato, kurio siekiama darant pavojingą veiką. Šiuos aspektus at­skleidžia papildomi subjektyviosios pusės požymiai - nusikaltimo padary­mo motyvas ir tikslas.
Visų užsienio valstybių baudžiamieji įstatymai numato, kad asmens psichinis santykis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!