Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepažeidžia kaltės principo

Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepažeidžia kaltės principo

Kaltės principas baudžiamojo teisėje, kitaip dar vadinamas asmeninės atsakomybės arba subjektyvaus pakaltumo siejamas su šiuolaikinių valstybių teisinėmis sistemomis. Šis principas numato, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindu yra ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs požymiai, todėl asmuo turi būti baudžiamas tik už kaltai padarytas nusikaltamas veikas. Tai numato baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3-oji dalis: „Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką...“. Taigi, kaltė yra kiekvienos nusikalstamos veikos „ sudėties būtinoji dalis, todėl turi būti įrodinėjama kiekvienoje baudžiamojoje byloje“

( Piesliakas, 1996, p. 123). Ji yra pagrindinis subjektyviosios pusės požymis ir parodo asmens psichinį santykį su daroma pavojinga veika ir pasekmėmis.

Kaltės principas užtikrina, jog už nusikalstamą veiką atsako, tik tas asmuo, kuris yra kaltas, todėl už jį negali atsakyti kiti asmenys. Baudžiamoji teisė yra nukreipta į kalto asmens nubaudimą, pataisymą, izoliavimą ir t.t. Dėl to baudžiamasis įstatymas nepripažįsta objektyvaus pakaltinimo, t. y. Atsakomybės už padarytą žalą be kaltės. Baudžiamajame kodekse numatomos konkrečios kaltės formos- tyčia ir neatsargumas, kurias reikia įrodyti, siekiant nubausti asmenį.

Kaltė, kaip būtinasis nusikalstamos veikos požymis, yra įrodinėjama ir fizinio ir juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės atvejais. Visgi, įrodinėjant juridinio asmens kaltę iškyla tam tikrų dilemų. Nusikalstamą veiką juridinio asmens vardu visuomet atlieka fizinis asmuo arba jų grupė, todėl siekiant nubausti juridinį asmenį, reikia įrodyti fizinio asmens kaltę.

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinos tokios sąlygos:

1. Nusikalstama veika turi būti įtraukta į baudžiamojo kodekso specialiosios dalies nusikalstamų veikų sąrašą, kaip veika už kurią atsako ir juridinis asmuo.

2. Minėtasis nusikaltimas turi būti padaromas juridinio asmens interesais.

3. Nusikalstama veika turi būti padaryta asmens, veikusio juridinio asmens vardu, jei jis turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

Visos šios sąlygos yra būtinos, norint patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn. O taip pat „ juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas, ar įgaliotas atstovas dėl juridinio asmens vadovaujančio pareigūno, turinčio teisę atstovauti, priimti sprendimus arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą, nepakankamos priežiūros ar kontrolės' ( Baudžiamoji teisė, 2001, p. 199).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!