Juridinio asmens ribotos atsakomybės prezumpcijos

IVADAS Temos aktualumas ir problematika. Būtent juridinių asmenų išskaidymas dabar yra pagrindinis ekonomikos variklis. Esant ribotai juridinio asmens civilinei atsakomybei verslininkai gali apriboti savo veiklos riziką. Verslo pagrindinis variklis būtent ir yra ribota rizika. Efektyvus rizikos ribojimas dabar yra įmanomas tik per juridinio asmens sąvoką. Todėl stambusis verslas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu yra plėtojamas ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens lygmeniu. Panaikinus ribotą juridinio asmens atsakomybę išnyktų Lietuvos konkurenciniai pranašumai prieš kitas valstybes ir mes netektume to, kas buvo pasiekta per keturiolika metų trukusią ekonominę reformą. Kiekvienu atveju tiek visų kreditorių, tiek darbuotojų, tiek visų kitų sąžiningų trečiųjų asmenų interesai yra ginami per bendrovių, kaip atskirų juridinių asmenų, įstatinį kapitalą, kitas teisės normas, bankroto procedūras. Galiausiai kiekvienas subjektas, sueidamas į santykius su kitu subjektu, prisiima dalį rizikos. Akivaizdu, kad nuo piktnaudžiavimų negali apsaugoti jokia teisė. Visiškas civilinės atsakomybės panaikinimas sukurtų tik dar didesnį pagrindą piktnaudžiauti, būtų panaikinta pati laisvosios rinkos esmė. Galima drąsiai teigti, kad panaikinus ribotą civilinę atsakomybę verslui Lietuvoje būtų suduotas mirtinas smūgis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norma, teigianti, kad „kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai“ (CK 2.50 str.), pakankamai destruktyviai veikia visą juridinių asmenų teisinio reguliavimo sistemą. Juridinio asmens dalyvių nesąžiningumo prezumpcijos įtvirtinimas teisės aktuose dabar nusistovėjusią sistemą atvestų į visišką chaosą. Juk akcininkas nesiekia imtis neprotingų veiksmų juridinio asmens atžvilgiu, neatsakingai daryti įtaką juridinio asmens veiklai ir sprendimams, jis yra juridinio asmens – bendrovės dalyvis, t. y. organas. Jei jis kartu būtų ir valdybos narys, tai jo, kaip valdybos nario, t. y. kaip fizinio asmens, atsakomybė yra pakankamai aiškiai apibrėžta tiek Civiliniame kodekse, tiek Akcinių bendrovių įstatyme. Tiesiogiai valdant juridinį asmenį akcininkas nedalyvauja. Jis prisiima turtinę riziką investuodamas savo turtą į bendrovės (ribotos atsakomybės juridinio asmens) akcinį kapitalą ir skirdamas tam tikrus asmenis valdyti juridinio asmens veiklą ir turtą. Taigi ribotos civilinės atsakomybės esmė – skatinti investicijas. Panaikinus šį institutą investicijų apimtys tikrai sumažėtų. Kodėl pasaulinėje praktikoje stambus kapitalas neinvestuojamas į individualiąsias įmones, tikrąsias ūkines bendrijas ar panašius darinius, turinčius neribotą civilinę atsakomybę? Todėl, kad nė vienas verslininkas nenori prisiimti neribotos turtinės atsakomybės. Tai yra kertinis ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens tikslas ir pagrindas, kuris praktiškai nekinta jau du tūkstančius metų. Vykstantys procesai, kai pradedama pripažinti pagrindinės įmonės atsakomybę už antrinės įmonės veiksmus, naikina seniai nusistovėjusią verslo institucinę struktūrą, griauna teisinius verslo pamatus. Kiekviena rinka turi susikurti konkurencinį pranašumą. Atsisakius ribotos juridinio asmens atsakomybės instituto, būtų prarastos potencialios pajamos, rinkos, sustotų bendras ekonomikos augimas. Taigi, siekiant trumparegiškos naudos, būtų padaryta nepalyginti didesnė žala ilgu laikotarpiu. Pažymėtina, kad net ir esant ribotai juridinių asmenų civilinei atsakomybei yra sukurtos teisinės priemonės ginti sąžiningų trečiųjų asmenų, darbuotojų, interesus. Valstybė iš darbdavių, kaip potencialių pažeidėjų, surenka pinigus į Garantinį fondą, kad esant pažeidimui būtų kompensuota nukentėjusiai trečiajai šaliai – darbuotojui. Paprastų verslo kontrahentų atžvilgiu teisės normos nustato daug kitų teisinių priemonių, kurių pagalba galima mažinti kredito riziką. Jei iš juridinių asmenų grupės vienos bendrovės (vieno struktūrinio elemento) lėšų būtų išieškomos skolos už kitos tos pačios įmonių grupės padarytus prievolių pažeidimus, nukentėtų pastarojo juridinio asmens sąžiningi kontrahentai, sąžiningi darbuotojai, taigi tokia struktūra kuriama ne tam, kad būtų formali, o todėl, kad ji ekonomiškai naudinga. Ši struktūra dažniausiai yra natūrali, nulemta verslo konkrečiame verslo sektoriuje sąlygų. Visi dalyvaujantys versle dalijasi rizika. Klausimas kaip kiekviena šalis apriboja savo riziką? Bankai riboja savo riziką hipoteka, įkeitimu, čekiais, vekseliais, akredityvais, inkaso. Darbuotojus gina darbo įstatymai. Juridinio asmens civilinės atsakomybės ribojimas yra atėmimas iš verslininko vieno rizikos ribojimo veiksnio kito verslo subjekto arba valstybės naudai. Dabar civilinės atsakomybės pasidalijimas yra subalansuotas, istoriškai natūraliai nusistovėjęs, todėl kištis į šiuos procesus negalima. Verslininkas tam ir steigia kelis juridinius asmenis, kad jo rizika būtų diversifikuota. Teisė, kaip ekonominio poreikio atspindys, suteikia akcininkui, įmonei laisvę pasirinkti savo veiklos struktūrą. Verslas nėra tobulas ir neįmanoma dirbtinėmis priemonėmis sukurti jame tobulybės. Šio darbo tikslas - apžvelgiant bei analizuojant ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prezumpciją ypatumus, atskleisti ir išryškinti šio instituto probleminius aspektus, remiantis įvairių autorių nuomone, Lietuvos respublikos įstatymais, civiliniu kodeksu bei užsienio valstybių patirtimi, pateikti probleminių klausimų teisinį įvertinimą, o taip pat teorinius bei praktinius patarimus nagrinėjama problematika. Darbo tikslą pasiekti padės žemiau pateikti uždaviniai. Atsižvelgiant į CK 2.50 straipsnio 3 dalies reguliavimo pobūdį šio darbo objektu pasi­rinkta akcininko civilinė atsakomybė už bendrovės prievoles. Darbe nagrinėjami atsakomy­bės didėjimo pagrindai bei prielaidos. Darbo tikslą - nustatyti sąlygas, kuriomis akcininkas turėtų būti ribotos atsakomybės netaikymo subjektu, pasiekti padės šie uždaviniai: • apžvelgti ir palyginti ribotos atsakomybės panaikinimo doktrinas ir praktiką kontinen­tinėje ir anglosaksų teisinėse sistemose; • išskirti esminius bendrovės, kaip juridinio asmens, bruožus, iš kurių kyla ribota atsa­komybė; • apibūdinti akcininką, kaip ribotos atsakomybės netaikymo subjektą. • Į juridinį asmenį ir jo ribotą atsakomybę pažvelgti per istorinę juridinio asmens ir jo teorijų raidos prizmę. • Apžvelgti juridinio asmens dalyvio, galinčio atsakyti pagal juridinio asmens prievolę nevienareikšmiško teisinio statuso ypatumus ribotos atsakomybės atvejais. Darbo objektas - juridinio asmns ribotos atsakomybės prezumpcijos probleminiai aspektai. Pagrindiniai taikyti metodai - sisteminis (taikytas bendrovių bei juridinių asmenų teisę reglamentuojančių normų analizei) ir lyginamasis (taikytas ribotos atsakomybės netaikymo dėsningumų įvairiose teisinėse sistemose, nes lietuviškos teismų praktikos dar nėra). 1.Juridinio asmens ribotos atsakomybės teoriniai aspektai 1.1.Juridinio asmens ribotos atsakomybės samprata Visuomeninių santykių dinamika bei vis didėjantys asmenų ekonominiai interesai nulėmė tai, jog šalia įprasto teisės subjekto žmogaus ėmė dalyvauti išvestinis teisinių santykių dalyvis – juridinis asmuo. Šio dirbtinio teisinės minties sukurto darinio samprata, jo ypatumai tiek teisės teorijoje, tiek ir praktikoje vystėsi palaipsniui, priklausomai nuo konkrečių visuomenės poreikių. Juridinio asmens fenomeną buvo mėginta atskleisti pasitelkiant įvairiausias metodologines juridinio asmens kilmės aiškinimo teorijas. Todėl juridiniam asmeniui istorijos raidoje atsižvelgiant į tuometinę paplitusią juridinio asmens aiškinimo teoriją, buvo priskirti skirtingi požymiai, aktualūs atitinkamo laikmečio visuomenės interesų apsaugai. Pastebėtina tai, kad didėjantis visuomenės siekis kuo efektyviau saugoti savo turtinius interesus, su laiku juridinį asmenį pavertė, jo dalyvių (steigėjų) turto apsaugos priemone. To pasėkoje išsivystė ribotos juridinio asmens atsakomybės doktrina, pagal kurią juridinio asmens dalyvio ir paties juridinio asmens valia, o tuo pačiu ir atsakomybė, tapo griežtai atribotomis kategorijomis. Juridinio asmens ribotos atsakomybės institutas savo modernia forma Vakarų teisei pažįstamas daugiau,kaip pusantro šimto metų – nuo tada, kai dauguma Vakarų valstybių įteisino bendrovės juridinę formą. Tad per šį laikotarpį teisinėje sąmonėj susiformavo praktika žvelgti į ribotos atsakomybės problematiką kaip neatsiejamą nuo jurdinio asmens doktrinos. 1.2.Juridinio asmens istorinės raidos apžvalga Pirmosios juridinio asmens instituto formavimosi užuomazgos sutinkamos dar senovės romėnų teisininkų veikaluose. Požiūris į juridinį asmenį buvo abstraktus ir sąvoka dar nebuvo aiškiai formuojama. Teisininkas Marcianas VI a. prieš mūsų era pastebėjo, kad teatrai, stadionai priklauso ne atskiriems fiziniams asmenims, o bendruomenei. Taip pat ir teisininkas Alfenas pastebėjo – kad per tam tikrą laiką pasikeitus visiems legiono kariams, legionas neišnyksta ir lieka toks pats.1 Taigi jau Romos laikais teisė pripažino asmenų susivienijimus galinčius savo vardu prisiimti atitinkamas teises ir pareigas. O vieninteliu teisių ir pareigų subjektu pripažino žmogų. Žmonių susivienijimai buvo skirti lengviau pasiekti tam tikrų ekonominių, socialinių tikslų, o ne dalyvių atsakomybei riboti. Kaip žinoma, antikinėja Romoje civilinių teisinių santykių subjektų ribota atsakomybė buvo pasiekiama ne per juridinio asmens institutą, o per kitas rizikos ribojimo priemones, pavyzdžiui :  atstovavimo santykiuose buvo naudojama faktinė ribota atstovaujamojo atsakomybė prieš trečiuosius asmenis tik atstovo veiksmų, numatytų įgaliojime, ribose;2  senovės Romos šeimos galva, buvo atsakingas už savo šeimos narių veiksmus tik sumos patikėtos jiems (peculium) ribose;3 Nei vienas iš juridinio asmens užuomazgos formų nebuvo traktuojama, kaip juridinio asmens dalyvių rizikos ribojimo priemonių, kitaip sakant, juridinių asmenų dalyviai nebuvo apsaugoti nuo atsakomybes už paties juridinio asmens įsipareigojmus (žmonių susivienijimai buvo skirti lengviau pasiekti tam tikrų ekonominių, socialinių tikslų, o ne dalyvių atsakomybei riboti). Viduramžiais – ribotos atsakomybės idėja buvo užmiršta, tačiau pažengta vystant paties juridinio asmens sampratą. Toliau juridinio asmens doktrina plėtojosi bažnytinės (kanonų) teisės įtakoje. Kanonų teisei buvo svarbi „asmens“ problema, o šios sąvokos tikrosios reikšmės paieškos bei jos turinio atskleidimas, pasitarnavo ir juridinio asmens sampratos tolesniam formavimuisi. Tad jau XIII amžiuje bažnyčios monarchai juridiniam asmeniui priskyrė fiktyvaus (nuasmeninto) darinio apibrėžimą. Juridinis asmuo buvo traktuojamas kaip egzistuojantis žmonių sąmonėje, neturintis nei kūno, nei valios, o veikiantis tik dėka jo narių – žmonių. „Šią idėją greitai perėmė bendroji teisė, nes fiktyvaus asmens idėja tiksliai ir lakoniškai išsprendė kitų grupių (tokių kaip ligoninės, municipaliniai dariniai ir kt.) problemą.“4 Besivystant ir plėtojantis ekonominiams santykiams, juridinio asmens samprata tapo tikslesnė ir jau XVII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje susiformavo pelno siekiantys ir naryste pagrįsti juridiniai asmenys – bendrovės. Tad ėmė formuotis ir juridinio asmens dalyvių atsakomybės ribojimas už juridinio asmens prisiimtas pareigas. Tačiau tokia privilegija toli gražu galėjo naudotis ne visi juridiniai asmenys. Kai kuriose valstybėse (pvz., Anglijoje) ribotos atsakomybės suteikimo teisė priklausė monarchui. Tad pavyzdžiui, Anglijoje tik bendrovių, kurios buvo įkurtos karaliaus chartijos pagrindu, dalyviai galėję naudotis ribotos atsakomybės teikiama nauda. Juridinio asmens genezės fazė išryškėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje,kuomet teisės į juridinį asmenį tapo prieinamos visiems asmenims viešojoje rinkoje. Būtent šį pasikeitimą lydėjo ribotos atsakomybės, kaip vieno iš pagrindinių juridinio asmens požymių,atsiradimas.5 Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo naujas juridinio asmens vystymosi etapas ir su prasidėjusiais Europos integracijos procesais, atvėrusiais tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims vieningos Europos rinkos galimybes ir privalumus. Visi paminėtieji veiksniai neišvengiamai skatino tarptautinio kapitalo atėjimą į nacionalines korporacijas, o tai tuo pačiu, galutinai įtvirtino ribotos civilinės atsakomybės režimo, kaip investuotojų turtinių interesų apsaugos priemonės taikymą, tam tikros formos juridiniuose asmenyse. Juridinis asmuo, nuo romėnų teisėje sutinkamų užuomazgų iki šių dienų daugianacionalinių korporacijų, patyrė esminius pasikeitimus:6  Visų pirma, vystėsi juridinio asmens atskirumo nuo jo dalyvių (savininkų) idėja, išsikristalizavusi tik XIV amžiuje.  Antrasis svarbus žingsnis buvo žengtas XVIII amžiaus pabaigoj – XIX amžiaus pradžioje, kai atsrado pelno siekiantys naryste pagrįsti juridiniai asmenys – bendrovės.  Trečioji transformacija įvyko XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, kai teisė į juridinį asmenį tapo viešosios apyvartos objektu, nes bendrovių akcijomis imta prekiauti biržose. Būtent šį pasikeitimą lydėjo ribotos atsakomybės, kaip vino iš pagrindinių juridinio asmens požymių, atsiradimas.  Ktvirtas tapas prasidėjo po antrojo pasaulinio karo ir vyksta iki šiol: juridinis asmuo jau nebėra tik nacionalinės teisės darinys, nes jo veikimo zona peržengta įsisteigimo velstybės teoriją. Apibendrinant svarbu paminėti tai, kad visi juridinio asmens istorijos raidos etapai reikalavo vis kitokios doktrinos, galinčios tinkamai paaiškinti juridinio asmens egzistavimą, atsižvelgiant į konkretaus laikmečio visuomenės poreikius. Todėl plėtojantis visuomeniniams, ekonominiams santykiams ilgainiui, nuo juridinio asmens, kaip interesų vienijimo priemonės sampratos buvo pereita prie juridinio asmens, kaip jo dalyvių atsakomybės ir rizikos ribojimo instituto. Ekonominių santykių dinamika lėmė tai, kad vienu esminių juridinio asmens požymių tapo juridinio asmens ir jo dalyvių turto, o tuo pačiu ir atsakomybės atskirtumo požymis. Vis tik galima pastebėti ir išskirti tam tikras juridinio asmens teorines doktrinas, lydėjusias juridinį asmenį jo evoliucionavimo metu, ir pateikusias savitą supratimą ne tik apie juridinį asmenį, tačiau ir apie jo dalyvį. 1.1. Istoriniai veiksniai, turėję įtakos ribotos atsakomybės doktrinos raidai Jau XIX a. vakarų jurisprudencija susidūrė su bendrovės ribotos atsakomybės pro­blema. Buvo suvokta ribotos atsakomybės juridinio asmens svarba verslo plėtrai, taip pat ir grėsmė, kad tokios bendrovės bei jų junginiai kartais neleistinai padidina rizikos paradigmą tretiesiems asmenims. Istorinėje 1897 m. Salomon v. Salomon and Co.Ltd. [1]1 byloje dieta Lordas Macnaghtenas, gindamas akcininko ribotos atsakomybės instituto pripažinimo būti­nybę, teigė, kad „bendrovė ir jos steigėjas teisės požiūriu yra skirtingi asmenys". Su juo ne­sutiko teisėjas Lopęs. Jis vengė pritarti „mitui ir fikcijai", t. y. pripažinti bendrove darinį, kuris neturėjo bendrovės materialiųjų požymių. Vis dėlto šioje byloje buvo nutarta taikyti ribotą at­sakomybę. Tam turėjo įtakos socialiniai XIX a. veiksniai - formalios ribotos atsakomybės pergalę prieš teisingumo reikalavimus lėmė viešasis interesas - svarbiausias XX a. besivys­tančio kapitalizmo siekis užtikrinti verslo liberalizavimą. Ši byla iki šiol cituojama, ja remia­masi ne tik Anglijoje, bet ir Hon Konge, Kenijoje arba Australijoje, nes neišnyko būtinybė už­tikrinti tą patį verslo plėtros interesą kaip ir XIX a. Šiuolaikinėje Vakarų jurisprudencijoje nėra vienareikšmiško požiūrio į ribotos atsako­mybės doktriną - vieni gina absoliutų ribotos atsakomybės principo taikymą, kiti siūlo nai­kinti ribotą atsakomybę delikto ar įstatymo pažeidimo atveju, diferencijuojant akcininkus, kaip atsakomybės subjektus, pro ratą principu - pagal jų turimų akcijų skaičių. 1 Bylos faktai: 1897 m. Salomonas įkūrė kompaniją ir jai perdavė savo verslą. Be jo paties, pajininkais tapo jo žmona ir penki jų vaikai. Iš 2007 pajų 2000 gavo pats Salomonas, o septyni kiti buvo padalinti jam ir jo šeimos nariams. Kadangi, Salomono nuomone, kompanija buvo verta kur kas daugiau, jos vardu jis surašė 10 tūkstančių svarų sterlingų skolinį įsipareigojimą savo paties labui. Kai kompanija tapo nemoki, Salomonui, kaip įkaito turėtojui, teismas vis dėlto pripažino pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. 1.2. Kontinentinės ir anglosaksų teisinių sistemų požiūris į ribotą akcininko atsakomybę Akivaizdu, kad tiek civilinės, tiek bendrosios teisės šalys siekia užtikrinti, kad ekono­mika augtų, tačiau sistemiškai nagrinėjant bendrovės valdymo teisinį reguliavimą galima tei­gti, kad vienos valstybės prioritetu laiko verslo plėtros interesą (tai būdinga bendrosios tei­sės tradicijai), kitos labiau gina socialinio teisingumo idėją, jose verslininkų interesus nusve­ria darbuotojų bei kreditorių interesai (kontinentinės teisės kraštai). Todėl anglosaksų teisės tradicijai būdinga piercing corporate ve/7 doktrina1. Ji tik išimtiniais atvejais nepaiso bendrovės juridinio asmens atskirumo nuo jo dalyvio arba val­dymo organo nario ir nukreipia reikalavimą^ pastarojo turtą bylose, kylančiose dėl bendro­vės delikto arba sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, jei šie, pasinaudodami korporatyvine struktūra, atliko priešingus teisei veiksmus (fraud) [2, §17:04]. Civilinės teisės kraštai neturi vientisos ribotos atsakomybės doktrinos. Pavyzdžiui, Belgija ir Prancūzija tiesiog nuosekliai laikosi joms būdingos juridinio asmens teorijos ir laisvai taiko /a simulation, l'apparence, bei „atsakomybės perkėlimo įgaliotojui" doktrinas (/a thėorie de l'extension de la faillite au maitre de l'affaire) [3]. Tai - bendrieji atsakomybės pagrindai, leidžiantys teismams ignoruoti juri­dinį asmeniškumą, jei bendrovė fiktyvi, neturi pakankamai turto veiklai vykdyti, jei juridinio asmens dalyvis nepaiso juridinio asmens atskirumo vykdant veiklą, maišomas dalyvio ir bendrovės turtas, jei bendrovė veikia kaip įgaliotinis - išimtinai dalyvio interesais. Taigi kon­tinentinės teisės tradicijos šalyse laisviau naikinama bendrovės ribota atsakomybė saugant trečiųjų asmenų interesus. 1.3.Juridinio asmens samprata ir požymiai Juridinis asmuo – tai išvestinis (nenatūralus) civilinės teisės subjektas7. Šis subjektas yra sukurtas žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis. Bendriausiai bruožais juridinis asmuo civilinėje teisėje apibūdinamas kaip įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas8. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau LR CK) 2.33 straipsnyje juridinis asmuo apibūdinamas kaip: 1. savo pavadinimą turinti 2. įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri 3. gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.9 Priskyrimas atitinkamų juridinio asmens požymių vienam ar kitam teisinių santykių subjektui, turi esminės įtakos to subjekto dalyvių (steigėjų, savininkų) teisinei padėčiai, o tuo pačiu ir jų atsakomybės apimčiai. Teisė juridiniam asmeniui apibūdinti naudoja nevienareikšmiškus juridinio asmens požymius, todėl atsižvelgiant į juridiniam asmeniui priskiriamus bruožus, juridinio asmens dalyvių padėtis skiriasi, pavyzdžiui:  pripažįstant ribotą atsakomybę kaip vieną iš pagrindinių juridinio asmens požymių, neribotos atsakomybės subjektai nebus laikomi juridiniais asmenimis;  neribotos atsakomybės subjektų dalyvių atžvilgiu negalės būti taikomos teisės normos, kurios taikytinos juridinių asmenų dalyviams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentare, kuriame juridinio asmens požymiai, sutinkamai su CK 2.33 str. 1 d. yra skirstomi į pirminius, t. y. apibrėžiančiais juridinį asmenį ir išvestinius – papildančiais, detalizuojančiais pirminius juridinio asmens požymius.10 Pagal šį skirstymą pagrindiniais juridinio asmens požymiais yra laikomi organizacinis vieningumas, civilinis materialinis teisnumas ir veiksnumas bei civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Šalutiniais (išvestiniais) juridinio asmens požymiais pripažįstami juridinio asmens vardas bei juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirtumas. Nesant bent vieno pirminio juridinio asmens požymių, asmuo negalės būti pripažįstamas juridiniu asmeniu. bendro tikslo. Tokiu būdu juridinio asmens padaliniai veikia ne savo, tačiau juridinio asmens vardu. Civilinis procesinis juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas yra suprantamas kaip galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą. Vertėtų sutikti, kad procesinis juridinio asmens teisinis subjektiškumas dažniausiai kyla iš materialinio juridinio asmens teisinio subjektiškumo, t. y. iš tam tikrų materialinių teisių ar pareigų. Todėl galima daryti prielaidą, kad juridinis asmuo gali pasinaudoti procesiniu teisnumu ir veiksnumu tik materialinio subjektiškumo pagrindu įgijęs tam tikrų teisių ar pareigų. Vis gi procesinis subjektiškumas yra laikomas pirminiu juridinio asmens požymiu, be kurio yra neįsivaizduojamas pats juridinis asmuo, kaip savarankiškas teisinių santykių dalyvis. Išvestiniais juridinio asmens požymiais, pagal Lietuvos Respublikos CK komentaro autorius, yra pripažįstami juridinio asmens ir jo dalyvių turto atskirumas ir juridinio asmens pavadinimas. Tačiau pasak A. Tikniūtės, toks skirstymas neatitinka sutartinės juridinio asmens sampratos šalininkų požiūrio, teigiančio, kad turto atskirtumas yra esminis juridinio asmens požymis.11 Pažymėtina, kad vienas iš juridinio asmens steigimo tikslų yra turto personifikavimas, t. y. dalyvių turto perdavimas juridiniam asmeniui, kuriuo (ribotos atsakomybės atveju) yra apribojama dalyvių rizika. Todėl turto atskirtumo savybė yra esminis juridinio asmens požymis.12 Be to, autoriaus nuomone, pripažįstant, kad juridinis asmuo negali egzistuoti nesant pirminių juridinio asmens požymių, reikėtų sutikti, kad juridinis asmuo negali egzistuoti ir be nuo kitų juridinių asmenų jį išskiriančio pavadinimo (vardo). Todėl galima manyti, ka juridinio asmens pavadinimas taip pat galėtų būti pripažįstamas esminiu juridinio asmens požymiu, kadangi be pavadinimo, taip pat kaip ir be kitų pirminių požymių, juridinis asmuo apskritai negalėtų egzistuoti. Be to, svarbu paminėti tai, kad įsigaliojus naujos redakcijos CK, ribota juridinio asmens atsakomybė nebėra laikoma pagrindiniu juridinio asmens požymiu. Tokiu būdu ir neribotos civilinės atsakomybės subjektai įgavo visas juridinio asmens teises ir pareigas. Todėl šiuo pagrindu išsiplėtus juridinių asmenų ratui, juridinių asmenų teisės mokslui atsirado priežastis analizuoti ne tik ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyvių atsakomybės problematiką, tačiau ir neribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyvių atsakomybės pagal juridinio asmens prievolę problemas. Darytina išvada, jog juridinio asmens požymių apibrėžimas ir jų nustatymas yra ypač svarbus identifikuojant teisinių santykių subjektą kaip juridinį asmenį, kadangi nuo to priklauso ne tik pačiam dariniui taikytinos juridinio asmens institutą reglamentuojančios teisės normos, tačiau ir juridinio asmens dalyviui taikytinos atsakomybės taisyklės. Pavyzdžiui, nepripažinus dariniui juridinio asmens požymių, jis, o taip pat jo dalyviai negalės naudotis, juridiniam asmeniui suteikiama ribota atsakomybė bei kitomis juridiniam asmeniui bei jo dalyviui teikiamomis privilegijomis. Tačiau įstatymo nustatytais atvejais, netgi pripažinus subjektą juridiniu asmeniu, jo dalyviui ne visuomet bus garantuojamos tam tikros atsakomybės už juridinio asmens prisiimtą prievolę ribojimo priemonės. Dėl šios priežasties svarbu apibrėžti ne tik juridinio asmens sampratą, tačiau būtina tinkamai suprasti ir juridinio asmens dalyvio sąvoką. 1.3.1.Ribotos atsakomybės rėžimas Taikant juridinio asmens teorijos metodologiją, juridinio asmens ribota atsakomybė turėtų būt traktuojama kaip viena iš sutarties sąlygų, ribojanti steigėjų atsakomybę prieš juridinio asmens kreditorius tam tikru kapitalo dydžiu.13 Nors juridinio asmens ribotos atsakomybės apsauga naudojasi daug platesnis subjktų ratas: ir valdymo organų nariai, ir darbuotojai, ir komerciniai atstovai, tačiau jiems visiems ribota atsakomybė įstatymų leidėjo sutikta kitu pagrindu – jie laikomi juridinio asmens įgaliotiniais, ir pagal bndrąsias atstovavimo taisykles natsako pagal atstovaujamojo (šiuo atveju – juridinio asmens) prievoles.14 J7 atsakomybė ribojama ne tik sutartiniuos santykiuose, bet ir žalos padarymo atveju – respondeat superior taisyklė lemia,15 kad už,žalą, atsiradusią dėl darbuotojų, inančių savo darbines pareigas, kaltės, atsako darbuotojus samdąs asmuo. Todėl sutartinės juridinio asmens teorijos pažiūriu, ribota tasakomybė taikoma n tik steigėjams. Tai taisyklių visuma, kuri įsigalioja, jei ribotos atsakomybės juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių ir riboja visų juridinio asmns interesų grupių atsakomybę už jo prievoles. Juridinio asmens ribotos atsakomybės problemą sudaro dviejų reikšmingų interesų suderinimo klausimais: juridinio asmens ribotos atsakomybės išlaikymo intereso, bei trečiųjų asmenų (siaurąja prasme – kreditorių, o plačiąja – visos visuomenės), kurie absorbuoja neigiamas šio rėžimo pasekmes, interesų apsaugos. Ribota juridinio asmens atsakomybės taisyklė iš esmės pakeičia bendrąją teisės subjektų neribotos civilinės atsakomybės už savo prievoles, pagal kurias asmuo privalo atlyginti dėl savo ir dėl kito asmens, už kurį jis teisiškai atsakingas, 16 veiksmų atsiradusią žalą, taip pat ir savo valdomų daiktų padarytą žalą. 1.3.2. Teigiami ribotos atsakomybės aspektai Ribota atsakomybė užtikrinas mažesnes bendrovės valdymo išlaidas, nes visi naudos gavėjai turi tą pačią teisę skirti valdymo organus, kontroliuoti įmonės strateginius klausimus ir visi proporcingai patiria nuostolius bei gauna naudą, nepriklausomai nuo savo dalies įmonėje ar asmeninio turto. Tad dėl ribotos atsakomybės naudos gavėjų konominis interesas tampa homogenišku, o tai supaprastina sprendimų priėmimo mechanizmą. Kitas svarbus motyvas riboti asmeninę dalyvio atsakomybę – paskirstyti jo turimą turtą tokiu būdu, kad kreditoriai kuo paprasčiau ir ekonomiškiau galėtų vykdyti skolininko turtinės būklės priežiūrą ir jei skolininkas yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kreditoriai turi sekti tik paties juridinio asmns finansinę būklę, nekreipdami dėmesio į individualius ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio krditorius. Įmonės turinčios daug dalyvių, šis prižiūros išlaidų tarp kreditorių pasiskirstymas labia sumažina ne tik paties juridinio asmens, bet ir dalyvių individualias skolinimosi išlaidas (padidina kreditingumą). Panašių tikslų siekia ir didelės bendrovės, turinčios tik po vieną dalyvį, nusprendusį tam tikrą savo turto dalį paversti garantija konkrečios veiklos rūčies kreditoriams.17 Gana dažnai pateikiamas motyvas pagrįsti ribotos atsakomybės reikalingumui, yra būtinybė užtikrinti teisių į juridinį asmenį efektyvų perleidžiamumą. Tačiau ribota atsakomybė nėra būtina sąlyga teisių į įmonę perleidimui. Ribota atsakomybė leidžia paskirstyti riziką investuojant į skirtingas ribotos atsakomybės įmones. Apibendrinant galima teigti, kad ribotos atsakomybės ekonominė reikšmė yra neabejotina, nes per ją pasiekiamas svarbiausias tikslas – visų rinkos dalyvių turto kapitalizavimo galimybė. Kreditoriams paprasčiau stebėti bendrovių, o ne akcininkų, turtinę padėtį, ypač atsižvelgiant į šiuolaikinę teisinę praktiką, reikalaujančią iš bendrovių sklbti finansinius rezultatus, todėl jie gali ekonomiškiau vykdyti skolininko turtinės būklės priežiūrą, o taip pat ribota atsakomybė sumažina nuostolių išsiieškojimo kaštus ir užtikrina teisių į juridinį asmenį efektyvų perleidžiamumą. 1.3.3.Neigiami ribotos atsakomybės aspektai Pasitelkus sutartinės juridinio asmens teorijos metodologiją, atrodytų nesunku apginti ribotos atsakomybės rėžimą kreditorių pagal sutartį atžvilgiu – juk santykiams tarp kreditorių ir dalyvių galioja sutarties laisvės principas. Tad jei dėl ribotos atsakomybės kreditorių rizika padidėja, ši problema gali būti pačiu kreditorių išspręsta įskaičiavus šią riziką į kreditavimo kainą ir ši prielaida būtų teisinga, jei visos juridinio asmens interesų grupės būtų lygios ir turėtų vienodą derybine galią. Tačiau ribotos atsakomybės taisyklė sukuria informacijos asimetriją tarp dalyvaujančių juridiniame asmenyje interesų grupių. Dalyviai (bendrovės atveju akcininkai) negali prarasti daugiau nei investavo, bet jų kapitalo grąžos priklauso nuo rizikos laipsnio. Todėl ribota atsakomybė sukuria dalyvių iniciatyvą nevengti per didelės rizikos. Juridinio asmens dalyvių elgesys kreditorių sąskaita – pavojus dar labiau padidėja, jei kreditas, rikalingas vykdyti veiklą, yra didesnis nei juridinio asmens turtas. 2.Juridinio asmens ribotos atsakomybės reguliavimo analizė 2.1.Ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ypatumai vienanariame juridiniame asmenyje Ankščiau teisė nenoriai pripažindavo vieno asmens kontroliuojamus ribotos atsakomybės juridinius asmenis. Tačiau Dvyliktoji Tarybos direktyva 89/667 įteisinusi vienanarių bendrovių statusą Europos Sąjungoje lėmė ir valstybių narių liberalesnį požiūrį į vieno asmens kontroliuojamus juridinius asmenis. Praktikoje dažniausiai sutinkami vieno asmens kontroliuojami ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra uždaro tipo akcinės bendrovės bei valstybės kontroliuojamos įmonės, kuriuose faktinę kontrolę įgyvendina tik vienas subjektas (dalyvis).18 Pažymėtina, jog tuo atveju, jei subjekto fizinio asmens atsakomybė kyla valdymo organo narių atsakomybės atsiradimo pagrindu, kreditorių reikalavimų visiškam patenkinimui gali sukliudyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos, ribojančios darbuotojo (valdymo organo) turtinės atsakomybės apimtį. Be to, reikėtų sutikti, jog tiek valdymo organo, tiek juridinio asmens dalyvio atsakomybės taikymo praktika yra nevienoda. Atsakymą į šį klausimą pirmiausia turėtų pateikti pats ieškovas, kuris ieškininiame pareiškime turi nurodyti savo reikalavimo faktinį ir teisinį pagrindus. Be to, teisingam šios problemos išsprendimui gali pasitarnauti atsakymas į klausimą, kurie faktiniai, žalą sukėlę veiksmai priklauso dalyvio, o kurie juridinio asmens valdymo organo kompetencijai. Kompetencijos ribos galėtų būti nustatomos vadovaujantis CK, juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, o konkrečiu atveju – juridinio asmens įstatų nuostatomis. Taip pat šios atsakomybės atribojimui gali pasitarnauti ir teismų formuojama praktika, kuri šiuo klausimu nėra gausi. Pavyzdžiui, LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3- 383/2000 teismas pasisakė dėl bendrovės valdymo organo prioritetinio pobūdžio bendrovei, nurodydamas, jog „Tais atvejais, kai bendrovės valdymo organo narys kartu yra ir bendrovės akcininkas, jo, kaip akcininko, ir jo, kaip bendrovės valdymo organo nario, interesai gali nesutapti. Taip pat gali nesutapti ir bendrovės bei jos akcininkų interesai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!