Baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą

BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ UŽ DOKUMENTO SUKLASTOJIMĄ, SUKLASTOTO DOKUMENTO PANAUDOJIMĄ ARBA REALIZAVIMĄ PAGAL KAI KURIŲ UŽSIENIO VALSTYBIŲ BAUDŽIAMUOSIUS ĮSTATYMUS Straipsnyje lyginamuoju požiūriu nagrinėjamas baudžiamosios atsakomybės už dokumento suklasto­jimą, suklastoto dokumento panaudojimą ar realizavimą reglamentavimas Austrijos Respublikos, Bel­gijos Karalystės, Danijos Karalystės, Jungtinės Karalystės, Ispanijos Karalystės, Nyderlandų Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respubli­kos baudžiamuosiuose įstatymuose siekiant atskleisti teisinio reguliavimo tendencijas ir galimas Lietu­vos Respublikos baudžiamųjų įstatymų, kuriuose numatyta atsakomybė už šias nusikalstamas veikas, tobulinimo gaires. Article is devoted to comparative analysis of criminal lavvs of Republic of Austria, Kingdom of Belgium, Kingdom of Denmark, the United Kingdom, Kingdom of Spain, Kingdom of Netherlands, Republic of France, Republic of Finland, Kingdom of Svveden, Federal Republic of Germany on crimi­nal liability for forgery, use or disposai of a forged document with an aim to establish trends of regulation and guidelines for improvement of criminal lavvof Republic of Lithuania foreseeing crimi­nal liability for the said offences Įvadas Dokumento suklastojimas, suklastoto doku­mento panaudojimas arba realizavimas jau ga­na ilgą laiką daugelio valstybių baudžiamojoje teisėje pripažįstamos savarankiškomis nusikals­tamomis veikomis. Nepaisant to, baudžiamo­sios atsakomybės už šias nusikalstamas veikas reglamentavimas vis dar yra gana sudėtinga problema. Šią padėtį nulemia aplinkybės, kad suklastojant dokumentus, tokius dokumentus panaudojant ar realizuojant gali būti pažeisti labai įvairus teisiniai gėriai, kad dėl mokslo ir technikos pažangos dokumento sąvoka įgau­na vis kitokią prasmę, nėra vienodo požiūrio į intelektualų dokumento suklastojimą, taip pat į tai, kaip kvalifikuotinas dokumento suklas­tojimas, kai jį padaro valstybės tarnautojas ar kitas specialius įgaliojimus turintis asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodek­sas, priimtas 2000 m., palyginti su 1961 m. Bau­džiamuoju kodeksu, kitaip reglamentuoja bau­džiamąją atsakomybę už dokumento suklasto­jimą, suklastoto dokumento panaudojimą ar realizavimą, todėl šiame straipsnyje siekiant geriau suprasti nacionalinės teisės nuostatas, taip pat įžvelgti baudžiamųjų įstatymų tobuli­nimo gaires yra analizuojami kai kurių užsie­nio valstybių baudžiamieji įstatymai, reglamen­tuojantys baudžiamąją atsakomybę už doku­mento suklastojimą, tokio dokumento panau­dojimą arba realizavimą. Lyginamajai analizei pasirinkti Austrijos Respublikos, Belgijos Ka­ralystės, Danijos Karalystės, Jungtinės Kara­lystės, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Res­publikos, Švedijos Karalystės, Suomijos Res­publikos, Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamieji įstatymai atsižvelgus į šių valsty­bių patirtį reglamentuojant atsakomybę už nag­rinėjamas veikas, padalomas visuomenėse, gy­venančiose laisvosios rinkos ir demokratijos są­lygomis. Straipsnyje, siekiant skirti daugiau dėme­sio dokumento suklastojimui, tokio dokumen­to panaudojimui ar realizavimui, kaip savaran­kiškoms nusikalstamoms veikoms, nėra nagri­nėjama baudžiamoji atsakomybė už dokumen­to suklastojimą, suklastoto dokumento panau­dojimą arba realizavimą, kai tokia veika yra pa­grindinis ar kvalifikuojamasis kitų nusikalsta­mų veikų sudėčių požymis. I. Dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo objektyvūs požymiai Reglamentuojant baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, susijusias su dokumen­to suklastojimu, palyginti pasirinktų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose ne visada lai­komasi požiūrio, kad veikos išdėstomos bau džiamųjų įstatymų skyriuose atsižvelgus Į tai, į kokią vertybę kėsinamasi nusikalstama veika, todėl, mėginant nurodyti, į kokį objektą pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus yra kėsinamasi suklastojant dokumentą, tokį dokumentą panaudojant ar realizuojant, išky­la nemaža sunkumų. Be to, daugumos valsty­bių baudžiamųjų įstatymų skyrių, kuriuose iš­dėstomos bendrosios normos, numatančios at­sakomybę už dokumento suklastojimą, suklas­toto dokumento panaudojimą ar realizavimą, pavadinimai yra neinformatyvūs juose ginamų vertybių nurodymo požiūriu. Antai Danijos Karalystės BK baudžiamoji atsakomybė už nagrinėjamas nusikalstamas veikas numatyta skyriuje „Nusikaltimai įrodymams" [8, p. 108-114], Vokietijos Federacinės Respubli­kos BK baudžiamoji atsakomybė už šias vei­kas reglamentuota skyriuje, pavadinimu „Do­kumentų suklastojimas" [9, p. 425-434]. Šiek tiek aiškiau teisinį gėrį, į kurį kėsinamasi nag­rinėjamomis nusikalstamomis veikomis, nuro­do Austrijos Respublikos, Belgijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos baudžiamieji įsta­tymai. Austrijos Respublikos BK normos, nu­matančios atsakomybę už nagrinėjamas veikas, numatytos skyriuje „Nusikalstamos veikos do­kumentų patikimumui ir įrodinėjimo priemo­nėms" [6, p. 97-100], o Belgijos Karalystės BK šios normos išdėstytos kodekso dalyje „Apie nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus visuomenės pasitikėjimui" [7, p. 123-200]1. Pa­našiai kaip Belgijos Karalystė baudžiamąją at­sakomybę už dokumento suklastojimą, suklas- 1 Pažymėtina, kad išvada, jog pagal Belgijos Karalys­tės BK dokumento suklastojimo ir su juo susijusių nusi­kalstamų veikų objektu yra visuomenės pasitikėjimas, ga­na sąlyginė, nes tiesiogiai atsakomybę už šias nusikalsta­mas veikas numatančios normos yra išdėstytos poskyryje „Apie suklastojimus pažymėjimuose, viešuose, komerci­niuose, bankiniuose ir privačiuose dokumentuose", kuris įeina į kodekso dalį ,Apie nusikaltimus ir baudžiamuo­sius nusižengimus visuomenės pasitikėjimui". toto dokumento panaudojimą arba realizavi­mą reglamentuoja ir Prancūzijos Respublika. Paminėtų valstybių baudžiamųjų įstatymų nuo­statų analizė leidžia teigti, kad Austrijos Res-publikoje teisiniu gėriu, į kurį kėsinamasi pa­darant šias nusikalstamas veikas, nurodomas dokumentų patikimumas, o Belgijos Karalys­tės ir Prancūzijos Respublikos BK - visuome­nės pasitikėjimas. Bene daugiausiai sunkumų taikant teisės normas, numatančias baudžiamąją atsakomy­bę už dokumento suklastojimą, suklastoto do­kumento panaudojimą arba realizavimą, kelia pati dokumento sąvoka, nes konkrečiu atveju dažnai kyla neaiškumų, ar tam tikras raštas ar panašus dalykas pripažintinas dokumentu, to­dėl baudžiamosios teisės doktrinoje ne kartą siūlyta baudžiamajame įstatyme išaiškinti do­kumento sąvoką [3, p. 23-24; 4, p. 58]. Daugu­ma palyginti pasirinktų valstybių savo baudžia­muosiuose įstatymuose nepateikia dokumen­to sąvokos išaiškinimo. Dokumento sąvoka kartais nėra išaiškinta net ir tada, kai baudžia­muosiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Ispanijos Karalystės BK, Vokietijos Federacinės Respub­likos BK, yra specialūs skyriai, skirti išaiškinti pagrindines baudžiamuosiuose įstatymuose vartojamas sąvokas. Šiek tiek kitokio požiūrio laikomasi Švedijos Karalystėje, Danijos Kara­lystėje, Suomijos Respublikoje, Jungtinėje Ka­ralystėje. Švedijos Karalystės BK 14 skyriaus 1 straipsnyje nurodoma, kad dokumentas yra protokolas, sutartis, vekselis, pažyma ar kitas dokumentas, kuris surašytas kaip įrodymas, ar­ba kuris svarbus kaip įrodymas, taip pat asmens pasas, bilietas ar kitas panašus dokumentas [13, p. 108]. Detalesnis dokumento apibrėžimas pa­teikiamas Danijos Karalystės BK 171 straips­nio 2 dalyje, pagal kurį dokumentas yra rašyti­nis pareiškimas, kuriame nurodytas autoriaus vardas, skirtas naudoti ar naudojamas kaip bet kokios teisės, pareigos ar atleidimo nuo parei­gos įrodymas [8, p. 147]. Suomijos Respublikos ir Jungtinės Kara­lystės baudžiamuosiuose įstatymuose nevar­tojama dokumento sąvoka, o pasitelkiama kiek abstraktesnė akto ar dalyko sąvoka. Suo­mijos Respublikos BK 33 skyriaus 6 straips­nio 1 dalyje nustatyta, kad dalykas reiškia do­kumentą ir jo faksimilę, ženklą, antspaudą, transporto priemonės identifikacinį numerį, garso ar vaizdo įrašą, įrašą, padarytą braižytu-vu, skaičiuotuvu ar kita technine įranga, įrašą, tinkamą, kad informacija būtų apdorota, jei jis yra naudojamas ar gali būti panaudojamas kaip teisiškai tinkamas teisių, pareigų ar faktų įro­dymas [5]. Jungtinės Karalystės suklastojimo ir falsifikavimo įstatymo2 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad aktas tai: a) formalus ar nefor­malus dokumentas; b) kiekvienas pašto ope­ratoriaus išleistas ar parduotas pašto ženklas; c) mokesčių inspekcijos ženklas ir d) diskas, juosta, garso įrašas ar kita priemonė, kurioje informacija yra įrašyta ar saugoma mechani­niu, elektroniniu ar kitokiu būdu [2]. Pateiktos įstatymų nuostatos leidžia teigti, kad Švedijos Karalystės ir Suomijos Respubli­kos baudžiamuosiuose įstatymuose apibrėžiant nusikalstamos veikos dalyką pabrėžiama jo sa­vybė būti įrodymu. Danijos Karalystės baudžia­muosiuose įstatymuose pažymima, kad doku­mentas turi būti rašytinis, be to, turi būti gali­mybė nustatyti dokumento autorių. Jungtinės Karalystės baudžiamuosiuose įstatymuose pa­brėžiama akto savybė saugoti informaciją. Palyginti pasirinktų valstybių baudžiamuo­siuose įstatymuose nagrinėjamos nusikalsta­mos veikos dažniausiai apibūdinamos kaip dokumento suklastojimas ar suklastoto doku­mento panaudojimas, tačiau šių sąvokų turi nys pasirinktų valstybių baudžiamuosiuose įsta­tymuose yra nevienodas. Jungtinėje Karalys­tėje dokumento suklastojimu yra suprantamas tik materialus dokumentų suklastojimas, t. y. nusikalstama veika yra padaryta tik tada, kai pats dokumentas yra suklastotas, bet ne doku­mento duomenys. Neatitinkančių tikrovės duo­menų išdėstymas dokumente nėra pripažįsta­mas dokumento suklastojimu [1, p. 498-499]. Austrijos Respublikos, Nyderlandų Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos baudžia­muosiuose įstatymuose, kitaip nei Jungtinėje Karalystėje, suklastojimas suprantamas plačiau ir reiškia intelektualų dokumento suklastoji­mą ir dalinį materialų suklastojimą. Nusikals­tama veika laikoma padaryta, kai asmuo, tu­rintis teisę sukurti dokumentą, nurodo jame duomenis, neatitinkančius tikrovės, taip pat ta­da, kai asmens, turinčio teisę sukurti dokumen­tą, surašytame dokumente be šio asmens ži­nios ar sutikimo padaromi pataisymai, iškrei­piantys dokumento duomenų atitiktį tikrovei. Paminėtose valstybėse visiškas materialus do­kumento suklastojimas apibūdinamas kaip sa­varankiška nusikalstama veika - dokumento pagaminimas [6, p. 97-100; 11, p. 344-350; 9 p. 425-434]. Belgijos Karalystės, Prancūzi­jos Respublikos, Ispanijos Karalystės BK su­klastojimas reiškia tiek intelektualų, tiek ma­terialų dokumento suklastojimą [7, p. 139-148; 10, p. 445-452; 12, p. 122-126]. Palyginti pasirinktų valstybių baudžiamuo­siuose įstatymuose suklastoto dokumento pa­naudojimo turinys suprantamas panašiai. Iš pasirinktų valstybių šiuo požiūriu išsiskiria Da­nijos Karalystė ir Ispanijos Karalystė. Danijos Karalystės BK 171 straipsnio 1 dalyje nustaty­ta, kad asmuo (...), panaudojęs suklastotą do­kumentą, pripažįstamas kaltas suklastojęs dokumentą, t. y. dokumento panaudojimas fak­tiškai prilyginamas dokumento suklastojimui, todėl Danijos Karalystėje dokumento suklas tojimas kaip savarankiška veika yra uždraus­tas tik tam tikrais, tačiau plačiai yra draudžia­mas suklastoto dokumento panaudojimas [8, p. 147]. Pagal Ispanijos Karalystės BK do­kumento panaudojimas nereiškia dokumento pateikimo teismui, todėl tai yra savarankiška nusikalstama veika [12, p. 124-125]. Baudžiamoji atsakomybė už suklastoto do­kumento realizavimą, kaip savarankišką nusi- Į kalstamą veiką, yra numatyta tik keliose paly-1 ginti pasirinktose valstybėse; Nyderlandų f Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respub- į likoje, Suomijos Respublikoje. Kitose pasirink­tose valstybėse suklastoto dokumento realiza­vimas, kaip savarankiška nusikalstama veika, nėra išskiriamas. Šią aplinkybę galima paaiš­kinti tuo, kad, tarkime, Jungtinėje Karalystėje sąvokai „panaudojimas" yra suteikiama pati plačiausia reikšmė, todėl ji apima ir suklasto­to dokumento realizavimą [1, p. 506], Pažymė­tina, kad net ir tose valstybėse, kuriose bau­džiamoji atsakomybė už suklastoto dokumen­to realizavimą yra numatyta kaip savarankiška nusikalstama veika, suklastoto dokumento re­alizavimas nėra uždraustas bendra norma, o gana siauros apimties normomis, nustatančio­mis atsakomybę už griežtai apibrėžtus suklas­toto dokumento realizavimo atvejus. Vokieti­jos Federacinės Respublikos BK 276 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris netikrą ar suklastotą tarnybinį pažymėjimą arba tarnybinį pažymėjimą, gautą BK 271 straipsnyje3 ar 348 straipsnyje4 numa­tytu būdu, perduoda kitam asmeniui turėda- 3 Vokietijos Federacinės Respublikos BK 271 straips­ nyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumen­ to suklastojimą per tarpininką ar tokio dokumento pa­ naudojimą. 4 Vokietijos Federacinės Respublikos BK 348 straips­ nyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pareigūnui, kuris remdamasis savo kompetencija melagingai patvirti­ na kaip faktą ar daro melagingus Įrašus viešuose regist­ ruose, knygose ar šiuos duomenis pateikia. tikslą padaryti galimą jų panaudojimą ap­gaulei. Nors Vokietijos Federacinės Respubli­kos BK 276a straipsnyje kiek išplečiama BK 276 straipsnio normos taikymas nurodant baig­tinį sąrašą kitų dokumentų, kuriems taikytinos BK276 straipsnio nuostatos3, tačiau, kaip ma­tyti, baudžiamoji atsakomybė už suklastoto do­kumento realizavimą iškyla tik realizavus tam tikras griežtai apibrėžtas suklastotų dokumen­tų rūšis [9, p. 431^132]. Panašiai kaip Vokieti­jos Federacinėje Respublikoje baudžiamoji at­sakomybė už suklastoto dokumento realizavi­mą yra reglamentuota Nyderlandų Karalystė­je [H, P- 344-350]. Suomijos Respublikoje, kaip tai matyti iš BK 16 skyriaus 8 dalies, su­klastoto dokumento perdavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik kai veika pada­roma turint tikslą, kad dokumentas būtų pa­teiktas viešajai valdžiai [5]. Baudžiamoji atsakomybė už dokumento su­klastojimą, suklastoto dokumento panaudoji­mą arba realizavimą pagal palyginti pasirink­tų valstybių baudžiamuosius įstatymus atsiran­da atlikus paminėtas veikas, tačiau padariniai gali būti kvalifikuojamasis veikos požymis. Daugumos palyginti pasirinktų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose nėra numaty­ta baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi su­klastoti dokumentą, tokį dokumentą panaudoti ar realizuoti, išskyrus Švedijos Karalystę [13, p. 114]. Kitą vertus, pažymėtina, kad Suo­mijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Austrijos Respublikos, Nyderlan­dų Karalystės, Ispanijos Karalystės, Jungtinės Karalystės [5; 9, p. 425^134; 6, p. 97-100; 11, p. 344-350; 12, p. 122-126; 2] baudžiamuosiuo- 5 Vokietijos Federacinės Respublikos BK276a straips­nyje nustatyta, kad BK 275 ir 276 straipsnių nuostatos taip pat taikytinos dokumentams, kurie patvirtina teisę gyventi (tam tikroje vietoje) ir leidimą naudotis (tam tikrais iš­tekliais), teisę valdyti transporto priemonę, taip pat vai­ruotojo pažymėjimui. se įstatymuose yra nusikalstamų veikų sudė­čių, numatatančių atsakomybė už veikas, ku­rių turinys atitinka parengtinę veiklą dokumen­tui suklastoti. Antai Austrijos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžia­moji atsakomybė asmeniui, kuris turėdamas tikslą padaryti galimą dokumento suklastoji­mą pagamina, įgyja, saugo ar perduoda kitam asmeniui priemonę ar įrankį, kurie pagal savo savybes aiškiai skirti šiam tikslui [6, p. 99]. Pa­žymėtina, kad panašaus turinio normų nėra Danijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose [8, p.147-152; 10, p. 445-452]. Pasikėsinimas suklastoti dokumentą, tokį dokumentą panaudoti pagal daugumos paly­ginti pasirinktų valstybių baudžiamuosius įsta­tymus užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Iš­imtis yra Vokietijos Federacinės Respublikos ir Suomijos Respublikos baudžiamieji įstaty­mai, pagal kuriuos nėra baudžiama už pasikė­sinimą padaryti privilegijuotą dokumento su­klastojimą ar tokio dokumento panaudojimą [9, p. 425-434; 5]. Antai pagal Suomijos Res­publikos BK neatsiranda baudžiamoji atsako­mybė už pasikėsinimą padaryti smulkų doku­mento suklastojimą ar tokio dokumento pa­naudojimą. Suomijos Respublikos BK 33 sky­riaus 3 dalyje yra nustatyta, kad dokumento su­klastojimas ar suklastoto dokumento panau­dojimas yra smulkus, jei veika, įvertinus ją kaip visumą, tinkamai atsižvelgus į dalyko pobūdį ir kitas nusikalstamos veikos aplinkybes, pri-pažintina smulkia [5]. II. Dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo subjektyvūs požymiai Dokumento suklastojimo, suklastoto doku­mento panaudojimo ar realizavimo subjektu pripažįstamas pakaltinamas, sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus fizinis asmuo, tačiau dau­gumoje palyginti pasirinktų valstybių šių nusi­kalstamų veikų subjektu pripažįstamas ir juri­dinis asmuo. Juridinis asmuo neatsako už do­kumento suklastojimą, suklastoto dokumento panaudojimą arba realizavimą tik pagal Aust­rijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Vokie­tijos Federacinės Respublikos baudžiamuosius įstatymus [6, p. 97-100; 12, p. 122-126; 9 p. 425-434]. Pažymėtina, kad nors pagal Suo­mijos Respublikos baudžiamuosius įstatymus juridinis asmuo gali atsakyti už dokumento su­klastojimą, tokio dokumento panaudojimą, ta­čiau jei tokia veika yra smulki, juridinis asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsako­mybėn [5]. Reglamentuodami baudžiamąją atsakomy­bę už dokumento suklastojimą palyginti pasi­rinktų valstybių įstatymų leidėjai teikia reikš­mės aplinkybei, kad nusikalstama veika pada­ryta valstybės tarnautojo ar kito specialius įga­liojimus turinčio asmens. Išimtis šiuo požiūriu yra Jungtinės Karalystės, Švedijos Karalystės, Suomijos Respublikos baudžiamieji įstatymai, kuriuose tiesiogiai nėra numatyta šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų [2; 13, p. 108-114; 5]. Austrijos Respublikoje, Belgi­jos Karalystėje, Danijos Karalystėje, Ispanijos Karalystėje dokumento suklastojimas, padary­tas valstybės tarnautojo ar specialius įgalioji­mus turinčio asmens, numatytas kaip savaran­kiška, pavojingesnė nusikalstama veika [6, p. 97-128; 7, p. 138-148; 8, p. 147-152; 12, p. 122-126]. Prancūzijos Respublikoje, Vokietijos Fede­racinės Respublikoje tai, kad veika, padaryta valstybės tarnautojo ar kito specialius įgalioji­mus turinčio asmens, yra aplinkybė, rodanti di­desnį veikos pavojingumą, ir yra kvalifikuoja­masis veikos požymis [10, p. 445-452; 9, p. 425-434]. Antai Prancūzijos BK 441-2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmė didinama [...], jei suklastojimas ar suklastoto dalyko panau dojimas padarytas asmens, turinčio viešąją val­ džią arba vykdančio valstybės tarnautojo pa­ reigas, įgyvendinant savo įgaliojimus [10, p. 445-446]. Vis dėlto aplinkybė, kad veiką pa­ daro valstybės tarnautojas ar kitas specialius įgaliojimus turintis asmuo, kartu su kitomis ap­ linkybėmis, dažniausiai specialiu dalyku, gali būti pagrindas išskirti normą, numatančią švel­ nesnę atsakomybę. Nyderlandų Karalystės BK 228 straipsnio 1 dalyje, Vokietijos Federacinės Respublikos BK 278 straipsnyje yra įtvirtintos normos, numatančios švelnesnę gydytojų atsa­ komybę už melagingų pažymų apie sveikatos | būklę išdavimą, turint tikslą suklaidinti valdžios | institucijas ar draudėjus [11, p. 346-347;! 9, p. 432-433]. f Baudžiamoji atsakomybė už dokumento su-f klastojimą, suklastoto dokumento panaudoji-' mą pagal palyginti pasirinktų valstybių bau­džiamuosius įstatymus atsiranda tik tada, kai dokumentas suklastojamas, suklastotas doku­mentas panaudojamas ar realizuojamas vei­kiant tyčia. Pažymėtina, kad Danijos Karalys­tėje ir Ispanijos Karalystėje yra numatyta bau- ■ džiamoji atsakomybė ir už neatsargų dokumen­to suklastojimą. Danijos Karalystės BK ; 110 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsako-' mybė asmeniui, kuris neatsargiai suklastoja do-, kumentą ar kitokį aktą, turintį reikšmės vals­tybės saugumui ar jos teisėms užsienio valsty­bių atžvilgiu [8, p. 103-104]. Ispanijos Karalys­tės BK 391 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė pareigūnui ar valstybės tarnauto­jui, kuris dėl šiurkštaus neatsargumo padaro ko­kią nors iš veikų, numatytų BK 390 straipsny suteikia pagrindą padaryti veiką kitiems Omenims [12, p. 124]. Reglamentuodami baudžiamąją atsakomy­be už dokumento suklastojimą, suklastoto do­kumento panaudojimą palyginti pasirinktų valstybių įstatymų leidėjai gana nemažai dė­mesio skiria nusikalstamos veikos padarymo tikslui. Tikslas nėra būtinas dokumento suklas­tojimo, tokio dokumento panaudojimo ar rea­lizavimo požymis tik pagal Prancūzijos Res­publikos ir Švedijos Karalystės baudžiamuo­sius įstatymus [10, p. 445^46; 13, p. 108-114]. Baudžiamoji atsakomybė už dokumento su­klastojimą pagal daugumos palyginti pasirink­tų valstybių baudžiamuosius įstatymus papras­tai atsiranda tik tada, kai veika padaryta turint tikslą, kurio turinys siejamas su galimybe atei­tyje panaudoti suklastotą dokumentą apgau­lei. Antai Vokietijos Federacinės Respublikos BK 267-268 straipsniuose nurodomas kaip bū­tinas dokumento suklastojimo požymis tikslas suklaidinti teisinėje apyvartoje [9, p. 425-426], Suomijos Respublikos BK 33 skyriaus 1 dalyje - tikslas panaudoti suklastotą dokumentą kaip klaidinantį įrodymą [5]. Panašių nuostatų ga­lima aptikti ir Danijos Karalystės, Austrijos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose [8, p. 108-114; 6, p. 97-100]. Pažymėtina, kad vals­tybėse, kurios sieja asmenų baudžiamąją atsa­komybę už dokumento suklastojimą su veikos tikslu, gana dažnai tikslas nėra būtinas doku­mento suklastojimo sudėčių požymis, kai do­kumento suklastojimą padaro asmuo valstybės tarnautojas ar kitas specialius įgaliojimus tu­rintis asmuo; taip yra Nyderlandų Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje [11, p. 344-350; 9, p. 425-434]. Baudžiamoji atsakomybė už suklastoto do­kumento panaudojimą taip pat dažnai kyla tik tada, kai veika padaryta turint tikslą, kurio tu­rinys dažnai identiškas nurodytam aptariant dokumento suklastojimą. Vis dėlto reikėtų pa žymėti, kad pagal Nyderlandų Karalystės, Suo­mijos Respublikos baudžiamuosius įstatymus baudžiamoji atsakomybė už suklastoto doku­mento panaudojimą atsiranda neatsižvelgiant į tai, kokiu tikslu tai padaryta, nors pagal tų pačių valstybių baudžiamuosius įstatymus tiks­las yra būtinas dokumento suklastojimo sudė­ties požymis [11, p. 344-350; 5]. Nusikalstamų veikų padarymo motyvai pa­gal pasirinktų palyginti valstybių baudžiamuo­sius įstatymus paprastai nėra būtinas dokumen­to suklastojimo, tokio dokumento panaudoji­mo ar realizavimo sudėties požymis. Jungtinėje Karalystėje subjektyvių doku­mento suklastojimo ar tokio dokumento pa­naudojimo požymių turinys yra sudėtingas ir apima tyčios bei tikslo derinius. Dokumento suklastojimo atveju pagal Suklastojimo ir fal­sifikavimo įstatymo 1 straipsnį reikia nustatyti kaltininko tyčią panaudoti dokumentą pačiam ar kad juo pasinaudotų kitas asmuo įtikinti kaž­kurį asmenį priimti suklastotą dokumentą kaip tikrą ir dėl to, kad dokumentas buvo priimtas, įtikinti atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų su­silaikyti pažeidžiant savo ar bet kurio kito as­mens teises. Dokumento panaudojimo atveju pagal Suklastojimo ir falsifikavimo įstatymo 3 straipsnį reikia nustatyti kaltininko tyčią įti­kinti kažkurį asmenį priimti jį kaip tikrą ir dėl to, kad toks dokumentas priimtas, įtikinti at­likti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti pažeidžiant savo ar kito asmens teises [2]. III. Nusikalstamos veikos požymiai, diferencijuojantys baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą, suklastoto dokumento panaudojimą ar realizavimą Palyginti pasirinktų valstybių įstatymų leidėjai diferencijuodami kaltininkų baudžiamąją at­sakomybę už dokumento suklastojimą, su klastoto dokumento panaudojimą dažniausiai at­sižvelgia į dalyką, veikimo būdą, veikos padarymo tikslą, kartais pasitelkia šių aplinkybių derinius. Dokumento suklastojimas, įvertinus daly­ką, yra pavojingesnė nusikalstama veika, kai suklastojamas dokumentas, turintis didelę įro­domąją reikšmę (Švedijos Karalystė, Suomi­jos Respublika), suklastojamas oficialus ar vals­tybės išduotas dokumentas (Austrijos Respub­lika, Prancūzijos Respublika), vertybinis popie­rius ar kitas finansinius įsipareigojimus ir tei­ses patvirtinantis dokumentas (Austrijos Res­publika, Nyderlandų Karalystė), kai suklasto­jamas didelis kiekis dokumentų (Vokietijos Fe­deracinė Respublika). Įvertinus veikimo būdą, dokumento suklastojimas yra pavojingesnė vei­ka, kai kaltininkas elgiasi metodiškai (Suomi­jos Respublika), versliškai (Vokietijos Federa­cinė Respublika), sistemingai (Prancūzijos Respublika). Didesnį veikos pavojingumą kar­tais rodo ir dėl veikos kilę padariniai - didelė turtinė žala (Vokietijos Federacinė Respubli­ka). Pažymėtina, kad šis kvalifikuojamasis vei­kos požymis nėra pasitelkiamas diferencijuo­jant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą kitų palyginti pasirinktų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Įvertinus sub­jektą, dokumento suklastojimas yra pavojin­gesnė nusikalstama veika, kai ji padaryta vei­kiant kaip gaujos nariui (Vokietijos Federaci­nė Respublika) ar kai veiką padarė asmuo, tu­rintis viešąją valdžią (Prancūzijos Respublika), valstybės tarnautojas ar pareigūnas (Belgijos Karalystė, Ispanijos Karalystė ir kt.), asmuo, turintis teisę išduoti dokumentus, patvirtinan­čius tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą (Da­nijos Karalystė). Prancūzijos Respublikoje do­kumento suklastojimas yra pavojingesnė vei­ka, jei suklastojant dokumentą turėtas tikslas palengvinti padaryti nusikaltimą ar užtikrinti, kad vykdytojas liktų nenubaustas. Vokietijos Federacinės Respublikos BK 267 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už itin pavojin­gą dokumento suklastojimą, kai veika padary­ta versliškai ir veikiant kaip gaujos, kuri susi­būrusi nuolat daryti sukčiavimus ar dokumen­tų suklastojimus ir į jas panašias veikas, nariui [9, p. 425-426]. Dokumento suklastojimas, įvertinus daly­ką, yra mažiau pavojingas, jei suklastojamas ne­reikšmingas dokumentas (Švedijos Karalystė), važiavimo dokumentas ar kitas pagal savo po­būdį panašus dokumentas (Nyderlandų Kara­lystė, Prancūzijos Respublika, Ispanijos Karą- f lystė). Pagal Švedijos Karalystės BK 14 skyriaus i 2 straipsnį dokumento suklastojimas yra ma-!; žiau pavojingas, jei veika padaryta turint tiks­lą padėti kitam asmeniui įgyvendinti savo tei­ses [13, p. 108-109]. Vis dėlto dažniausiai ma­žesnį veikos pavojingumą rodo dalyko ir tikslo aplinkybių deriniai. Nyderlandų Karalystės BK 230 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžia­moji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule pa­gamina ar suklastoja pažymą apie gerą elgesį, tinkamą kvalifikaciją, socialiai remtino asmens * padėtį, trūkumus ar kitas aplinkybes turėda­mas tikslą jį panaudoti pats ar kad juo pasi­naudotų kiti asmenys, kad gautų darbą ar pa­ramą arba palaikymą [11, p. 348]. Panašių nor­mų galima rasti ir Vokietijos Federacinės Res­publikos, Prancūzijos Respublikos baudžia­muosiuose įstatymuose [9, p. 425—434; 10, p. 445-452]. Baudžiamoji atsakomybė už suklastoto do- ^ kumento panaudojimą diferencijuojama iš es­mės analogiškai kaip ir baudžiamoji atsakomy­bė už dokumento suklastojimą. Pažymėtina, -kad Švedijos Karalystėje nėra diferencijuoja­ma baudžiamoji atsakomybė už suklastoto do­kumento panaudojimą, nors baudžiamoji at­sakomybė už dokumento suklastojimą yra di­ferencijuota. Išvados Apibendrinus tai, kas išdėstyta apie dokumen­to suklastojimo, suklastoto dokumento panau­dojimo arba realizavimo reglamentavimą pa­lyginti pasirinktų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, galima padaryti šias išvadas, į ku­rias atsižvelgtina tobulinant Lietuvos Respub­likos baudžiamuosius įstatymus. Baudžiamuosiuose įstatymuose nėra aiškiai išskiriamas teisinis gėris, į kurį kėsinamasi su­klastojant dokumentą, tokį dokumentą panau­dojant ar realizuojant. Jei teisinis gėris apibū­dinamas konkrečiau, juo nurodomas dokumen­tų patikimumas ar visuomenės pasitikėjimas. Dokumento ar į ją panaši sąvoka baudžia­muosiuose įstatymuose paprastai nėra išaiški­nama. Jei dokumento ar į ją panaši sąvoka iš­aiškinama, tam pasitelkiamos tokios dokumen­to savybės - rašytinumas, galimybė būti įrody­mu, galimybė nustatyti dokumento autorių, ga­limybė saugoti informaciją. Dokumento suklastojimo veikos turinys suprantamas nevienodai. Išskirtini trys požiū­riai į šios sąvokos turinį. Pagal pirmą suklastoji­mas reiškia visišką ir dalinį materialų dokumen­to suklastojimą, pagal antrą - suklastojimas yra dalinis materialus suklastojimas ir intelektua­lus suklastojimas, o pagal trečią suklastojimas apima visišką ir dalinį materialų dokumento su­klastojimą, taip pat intelektualų suklastojimą. Suklastoto dokumento panaudojimas su­prantamas iš esmės panašiai, nors kai kuriose valstybėse suklastoto dokumento panaudoji­mas tapatinamas su dokumento suklastojimu. Suklastoto dokumento realizavimas daugu­mos valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose kaip savarankiška nusikalstama veika neišski­riamas, tačiau didesne ar mažesne apimtimi re­alizavimo turinį sudaranti veika yra uždrausta baudžiamuosiuose įstatymuose kaip sudaran ti dalį suklastoto dokumento panaudojimo vei­kos ar uždraudžiant ją specialiomis įstatymo nuostatomis. Padariniai nėra būtinas dokumento suklas­tojimo, suklastoto dokumento panaudojimo ar realizavimo sudėties požymis. Rengimasis suklastoti dokumentą dažnai uždraudžiamas atskiromis nusikalstamų veikų sudėtimis, o rengimasis panaudoti ar realizuoti suklastotą dokumentą paprastai nėra uždraus­tas. Pasikėsinimas suklastoti dokumentą, tokį dokumentą panaudoti ar realizuoti paprastai yra uždraustas remiantis bendromis baudžia­mųjų įstatymų nuostatomis apie pasikėsinimą. Dokumento suklastojimo, suklastoto doku­mento panaudojimo ar realizavimo subjektas yra pakaltinamas, sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus fizinis asmuo, tačiau daugelis valsty­bių šių nusikalstamų veikų subjektu pripažįsta ir juridinį asmenį. Baudžiamoji atsakomybė už dokumento su­klastojimą, suklastoto dokumento panaudoji­mą ar realizavimą dažniausiai atsiranda tik ta­da, kai veikos padarytos tyčia, tačiau kai kurių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, įver­tinus dokumento reikšmingumą ar nusikalsta­mos veikos subjektą, yra numatyta atsakomy­bė už neatsargų dokumento suklastojimą. Baudžiamoji atsakomybė už dokumento su­klastojimą ar panaudojimą paprastai atsiran­da tik tada, kai veika padaryta turint tikslą, ku­rio turinys siejamas su realiu panaudojimu ar galimybe ateityje panaudoti suklastotą doku­mentą apgaulei. Diferencijuojant kaltininkų baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą, su­klastoto dokumento panaudojimą dažniausiai atsižvelgiama į dalyką, veikimo būdą, veikos padarymo tikslą, kartais pasitelkiami šių ap­linkybių deriniai. LITERATŪRA 1. Card, Cross and Jonės. Criminal Law. 16lh edi-tion. UK: LexisNexis, 2004. 2. Forgery and Counterfeiting Act 1981 // http:// lawschaol.westlaw.com 3. riocTHHKOB B. C. yronoBHaa araeicTBeHHOCTb 3a noflaeflKy, H3roroB)ieHHe, 36ht h HCncun>30BaHHe nofl-jioymba aoKyMeHTOB, urraiunoB, ne»tarcif, čutaHKOB. ABroperįepaT aHccepramtM Ha coHCKaraie yteHoft cre-nemi KaHzmuaia rapunHHecioK HayK MocKBa, 1990. 4. HIiirajieB K>. B. KBaaH

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!