Specialusis subjektas baudžiamojoje teisėje

 ĮŽANGA Labai svarbu yra išstudijuoti baudžiamosios teisės bendrąją dalį, norint toliau ypatingąją baudžiamojo kodekso dalį. O ypatingai svarbu yra suvokti nusikaltimo esmę, jo sudėties elementus ir jų požymius, kadangi tai sudaro baudžiamosios teises pagrindą Specialusis subjektas yra labai svarbus nusikaltimo sudėties požymis, ta prasme, kad jis numatytas daugelyje ypatingos baudžiamųjų įstatymų dalies straipsniuose, ir turi būti nagrinėjimas kaip privalomas nusikaltimo sudėties požymis tais atvejais. Skaitydamas Rusijos literatūrą radau teiginį, kad 40 procentų baudžiamojo kodeksų normų savo dispozicijose numato specialųjį subjektą. Studijuodamas Lietuvos respublikos baudžiamąjį kodeksą, manau, kad ir čia specialiojo subjekto požymį numato neką mažesnius skaičius normų. Taigi tikslinga yra gerai suvokti specialųjį subjektą kaip nusikaltimo sudėties požymį, jo reikšmę kvalifikuojant nusikaltimus taip pat kokia įtaką specialusis subjektas turi nusikaltimuose esant bendrininkavimui, kuo skiriasi tokiu nusikaltimų kvalifikavimas. Manau reikėtų gerai suprasti kas tai yra specialusis subjektas, jo klasifikaciją, kad vėliau nedarytume klaidų, asmenis neturinčius specialaus subjekto požymių patraukdami baudžiamojon atsakomybėn už veikos, kurios padarius gali atsakyti tik specialusis subjektas. Tai pabandysiu atskleisti šiame kursiniame darbe. Ieškodamas literatūros šiai temai, neradau atskirai išleistų leidinių apibūdinančių šią temą, todėl naudojausi baudžiamuoju kodeksu, jo komentarais ir bendrosios dalies knygomis , vadovėliais. Lietuvių kalba parašytų knygų radau labai mažai ir visi jų leidimo metai yra nenauji. Rusų kalba yra išleista daug naujų vadovėlių, tačiau visose specialiojo subjekto tema yra ne per daugiausia medžiagos ir ji mažai kuo besiskiria. Daugiausia naudojausi BK ir BK komentaru. Specialiojo subjekto samprata ir rūšys Norėdami pripažinti asmenį nusikaltėliu, turime įrodyti, kad jo veikla (veiksmai) atitinka įstatymuose aprašytus nusikaltimo sudėties elementus. Nusikaltimo sudėtis yra baudžiamajame įstatyme išdėstytų subjektyvių ir objektyvių požymių visuma, lemianti vienos ar kitos veiklos pripažinimą nusikaltimu. Elementai sudarantys nusikaltimo sudėtį yra: nusikaltimo objektas (tai į ką nukreiptas nusikaltimas, kam nusikaltimu padaroma žala, ar sukeliama žalos atsiradimo grėsmė); nusikaltimo objektyvioji pusė (išorinė, matoma nusikaltimo pusė, kuri apibūdina nusikaltimo išorę, pobūdį, specifiką, pagal ją mes atskiriame vieną nusikaltimo nuo kito, pavojingą veiklą ne pavojingos); nusikaltimo subjektyvioji pusė (vidinė nusikaltimo pusė (psichinė)) nusikaltimo subjektas- tai fizinis pakaltinamas asmuo, sulaukęs įstatyme numatyto amžiaus. Šie elementai turi jiems būdingus požymius, kurių buvimas yra privalomas pagal straipsnio dispoziciją, ir nors vieno elemento ar jo privalomo požymio nebuvimas neleidžia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikaltimą. Pagal mano pasirinktą temą, mane domina nusikaltimo sudėties elementas-nusikaltimo subjektas. Teisės teorijoje nurodoma, kad nusikaltimo subjektą apibūdina 3 požymiai (pagrindiniai). " Bendri, arba priklausantys visoms subjekto kategorijoms, yra tie požymiai": 1) asmuo (priklausymas žmogaus giminei) 2) pakaltinamas (juridinis ir medicininis pakaltinamumas) 3) amžius (pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems nusikaltimo padarymo dieną yra suėję 16 metų. Bet už kai kuriuos tyčinius sunkius nusikaltimus atsako asmenys nuo 14 iki 16 metų. (11BK straipsnis nepilnamečių atsakomybė)). Taigi nusikaltimo subjektu gali būti tiktai fizinius asmuo, tai aiškiai nurodyta baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje: "Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu...". Juridiniai asmenys , gyvuliai, daiktai negali būti nusikaltimo subjektais. Nepakaltinimo sąvoka nurodyta baudžiamojo kodekso 12 straipsnyje. Be šių trijų pagridinių požymių, nusikaltimo subjektą apibūdina ir kiti, jie priskiriami prie fakultatyvių subjekto požymių. 'Takultatyvūs nusikaltimo subjektą apibūdinantys požymiai tai iš esmės apibūdinantys kaltininko asmenybę. Tačiau kai kuriais atvejais atskiri nusikaltėlio asmenybę apibūdinantys požymiai turi įtakos ne tik pačio nusikaltėlio pavojingumui, bet ir nusikaltimo pavojingumui tokiais atvejais įstatyme jie įtraukiami į nusikaltimo sudėtį ir jie įgauna specialaus nusikaltimo subjekto požymių reikšmių. Asmenybę apibūdinančius požymius įstatymų leidėjas gana dažnai įtraukia į nusikaltimo sudėtį. Labai dažnai skaitydami straipsnio dispoziciją pastebime fakultatyvius nusikaltimo sudėties požymius (asmens lytį, pilietybė, pareigos). Vienuoliktas ir tryliktas baudžiamojo kodekso skyriai numato nusikaltimus kuriuos gali padaryti tik asmuo turintis specialaus nusikaltimo subjekto požymius. Dabar galiojančiame Rusijos federacijos kodekse, nusikaltimai su specialiuoju subjektu sudaro 40 procentų visų ypatingos dalies straipsnių. Manau, kad Lietuvos baudžiamajame kodekse yra panaši padėtis. Specialaus nusikaltimo subjekto požymiai įgauna būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių reikšmių ir įrodinėjami tik tais atvejais kai jie aprašyti baudžiamojo kodekso ypatingos dalies straipsnio dispozicijoje."Bendri nusikaltimo subjekto požymiai neaprašomo ypatingos dalies normų dispozicijoje, kadangi jie yra būtini visoms 2 nusikaltimų sudėtims". Bet jeigu specialiojo subjekto požymiai neaprašyti ypatingos dalies normos dispozicijoje, tai jie turi reikšmę tik nustatant kaltininko asmenybę individualizuojant atsakomybę.Tačiau 118 baudžiamojo kodekso straipsnyje, yra minimas subjektas, bet juo gali būti tik vyras). PVZ policijos pareigūnas apvagia parduotuvę ar policijos pareigūnas paima kyšį. Pirmu atveju jokios reikšmės kvalifikuojant veiksmą pagal 271 straipsnį neturės ar šį nusikaltimą padarė policijos pareigūnas ar paprastas asmuo. O antru atveju policijos pareigūnui iškils baudžiamoji atsakomybė pagal BK 282 straipsnį, o paprastam (subjektui neturinčiam specialiųjų požymių) asmeniui atsakomybė išvis neiškils. "Specialaus subjekto požymių nebuvimas, jeigu šie požymiai nurodyti konkrečioje baudžiamosios teisės normos dispozicijoje (numatyti konkrečioje nusikaltimo sudėtyje), neleidžia asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn". Vienais atvejais reiškia, kad nebuvo padarytas nusikaltimas išvis, kitais atvejais atsakomybė atsiranda pagal kitus straipsnius. Pvz. baudžiamojo kodekso 254 straipsnis "Smurto veiksmai prieš pavaldinį" -šio nusikaltimo subjektas turi turėti specialius požymius, būti kariu, ir turėti pavaldinį. Jei smurto veiksmus padarys ne karys tai jo veikla bus kvalifikuojama pagal 111 ar 112 baudžiamojo kodekso straipsnį. "Atskirų asmenų kategorijų pripažinimą specialiaisiais subjektais lemia ne jų padėtis, o tai, kad šie asmenys užimdami tam tikrą padėtį gali atlikti tokias nusikalstamas veiklas, kurių negali atlikti kiti asmenys". Dabar galima suformuluoti ir specialaus subjekto apibrėžimą: "Specialiuoju nusikaltimo subjektu baudžiamojoje teisėje pripažįstamas asmuo, charakterizuojamas be bendrų subjekto požymių turintis ir papildomų požymių būtinų ir lam tikrai, konkrečiai nusikaltimo sudėčiai". Specialusis nusikaltimo subjektas klasifikuojamas pagal jo požymius. Kaip jau minėjau specialūs požymiai charakterizuoja nusikaltimo subjektą, turintį be bendrų kitų požymių, svarbių įstatymo požiūriu. Šiai grupei priklauso, pavyzdžiui valstybės pareigūnai, tarnautojai, kariai, pilietybė, amžius... Baudžiamojoje teisėje naudojama įvairūs būdai specialiojo subjekto požymius: 1) Tiesiogiai išvardijami pačioje normoje aprašyti požymiai, priklausantys vienai kategorijoje specialiųjų subjektų. Tai gana plati sritis specialiųjų subjektų. Tai pavyzdžiui valstybės tarnautojai ar pareigūnai. Baudžiamojo kodekso 290 straipsniu pateikiama valstybės tarnautojo ir valstybės pareigūno sąvokų apibrėžimus. "Valstybės tarnautojas yra asmuo kuris atlieka tam tikras pareigas įstaigoje, įmonėje, organizacijoje kuriam atliginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, tačiau neturi valstybės pareigūno įgaliojimų. Valstybės pareigūnas yra asmuo, kuris dirbdamas valstybės valdžios, valdymo, savivaldos, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose, vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus". 2) Tiesioginis nurodymas baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos dispozicijoje specialaus subjekto esančio išskirto iš vienarūšės subjektų grupės. Pavyzdžiui pagal baudžiamojo kodekso 11 skirsnio straipsnius atsako, kariai t.y. Lietuvos respublikos piliečiai, atliekantys krašto apsaugos arba vidaus reikalų sistemose privalomąją (pradineme ar aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių karo tarnybą (kariai savanoriai -karių mokymų, pratybų ar specialiųjų užduočių vykdymo metu) ". O pagal 253 straipsnį įeinantį į 11 skyrių "Fizinis smurtas prieš viršininką ryšium su krašto apsaugos tarnyba!" atsakys ne visi kariai kurie yra kieno nors pavaldiniai. 3) Tiesioginis išvardijimas normos dispozicijoje konkretaus specialaus subjekto požymių. Pavyzdžiui 130 baudžiamojo kodekso straipsnis. Laivo kapitono pagalbos nesuteikimas nelaimės ištikusiems žmonėms. Konkrečiai nurodomas specialusis subjektas laivo kapitonas. Daugeliu atvejų įstatymų leidėjas įstatyme konkrečiai neišvardija specialaus subjekto požymių, jie turi būti nustatyti aiškinimo keliu. Pavyzdžiui baudžiamojo kodekso 140 straipsnis "Atsisakymas priimti į darbą arba atleidimas iš darbo moteries jos motyvais, taip pat atsisakymas priimti į darbą arba atleidimas iš darbo kūdikį žindančios motinos motyvais". Kaip matome subjektas čia nepaminėtas, bet aišku, kad į darbą gali priimti ir atleisti darbdavys, jis lik ir gali atsakyti pagal šį straipsnį. L.A Prohovo ir M.A Prohova knygoje "Ugalovnoje pravo" specialūs subjektai klasifikuojami pagal tokius požymius: pilietybė, amžius, lytis, tarnybinė padėtis, karinės prievolės vykdymas. Mokslo literatūroje galima sutikti ir detalesnę specialaus subjekto požymių klasifikaciją. Jie yra fakultatyvūs nusikaltimo sudėties požymiai ir atlieka trigubą vaidmenį baudžiamojoje teisėje: 1) Pasireiškia kaip konstrukciniai (būtini) pagrindiniai nusikaltimo sudėties požymiai. 2) Pasireiškia kvalifikuojančio požymio požymio vaidmenyje. 3) Į juos atkreipiamas dėmesys indvidualizuojant bausmę, kaip lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Detalesnė specialiųjų subjektų klasifikacija būtų tokia: l) Pilietinis statusas (62 baudžiamojo kodekso straipsnis "Valstybės išdavimas"., Tyčinis Lietuvos respublikos piliečio dalyvavimas kitos valstybės ...". Tik Lietuvos Respublikos pilietis galo būti šio nusikaltimo subjektas. 63 straipsnis "Šnipinėjimas" jo subjektas gali būti tik užsienietis. 2) Tarnybinis statusas (Valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas. 13 baudžiamojo kodekso skirsnis, taip pat karys 11 baudžiamojo kodekso skirsnis. 3) Mokslinio išsilavinimo statusas (237 straipsnis "Neteisėtas veriamasis gydimu kaip profesija, neturint reikiamo išsilavinimo", 124 BK straipsnio antra dalis Aborto padarymas neturint reikiamo medicininio išsilavinimo) 4) Profesinis statusas (per. 320 straipsnis "Nepagrįsto atlyginimo priėmimas", "Asmens, tarnaujančio komercinėje, ūkinėje ar finansinėje įmonėje arba užsiimančio profesine veikla, priėmimas nepagrįsto atlyginimo..."). 5) Laikinas socialiai veidmainis asmens statusas (Pvz. "Melagingi parodymai, išvados paaiškinimai ir vertinimai" 293 baudžiamojo kodekso straipsnis: Melagingas liudytojo ar nukentėjusio parodymas, eksperto ar revizoriaus melagingos išvados davimas, specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimas, taip pat melagingas vertėjo vertimas, padaryti kvotos, parengtinio tardymo metu ar nagrinėjant bylą teisme". 6) Ypatingas baudžiamosios teisėje negatyvus statusas: A) Kalinys (320 "Kalinio pabėgimas", sulaikyto, suimto ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos"). B) Teistumas, pakartotinumas, recidyvistas. Kai kurie straipsniai numato griežtesnę sankciją jai nusikaltimą padaro asmuo, kuriam nėra išnykęs teistumas už ankščiau padarytą nusikaltimą (Pvz. 214 straipsnio 2 dalis Savivaldžiavimas, padarytas asmens turinčio teistumą už savivaldžiavimą...".) Pakartotinumas reiškia, kad asmuo ankščiau buvo padaręs tokios pačios rūšies nusikaltimą (Pvz. 131 straipsnio 2 dalis "Neteisėtas laisvės atėmimas " "Ta pati veikla padaryta pakartotinai"). Itin pavojingas recedivistas: 26 baudžiamojo kodekso straipsnis nurodo išsamų sąrašą asmenų kurie teismo gali būti pripažinti itin pavojingais recidyvistais. Taigi teismui pripažinus asmenį itin pavijingu recedivistu, jis atsakys pagal ta straipsnių, kurio dispozicijoje nurodytas šis požymis (Pvz. 131 straipsnis "Neteisėtas laisvės atėmimas " žmogui 2 dalis ta pati veikla, padaryto itin pavojingo recidyvisto.) 7) Įprastas demografinis požymis: A) Lytis ( pavyzdžiui baudžiamojo kodekso 122 straipsnis "Vyro lytinis santykiavimas su vyru", 118 "Įžaginimas" šių nusikaltimų subjektais gali būti tik vyrai). B) Amžius - "Nusikaltimo subjekto amžius kai kuriais atvejais yra ir specialaus subjekto požymis- tai požymiai kurių buvimas turi įtakos nusikaltimo sudėčiai" (Pvz. Už nusikaltimus Krašto apsaugos tarnybai gali atsakytu asmenys tik sulaukę 19 metų, nes šaukiamasis amžius yra nuo 19 metų)š 8) Sveikatos būklė. Už kai kuriuos nusikaltimus gali atsakyti asmenys tik sergantys tam tikra liga (Pvz. 238 straipsnio 2 dalis "Pavojus kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga sukėlimas, padaryto asmens, kurį sveikatos apsaugos įstaigos informavo apie jo ligą ir įspėjo dėl apsaugos priemonių, kurių jis turi laikytis bendraudamas su kitais žmonėmis)š 9) Ypatingų, juridiškai reikšmingų santykių buvimas su nukentėjusiu. A) Giminystės ryšiai ( Pvz. 106 BK straipsnis "Motinos tyčinis nužudymas savo kūdikio gimdymo metu, ar tuojau po gimdymo", 125 straipsnis "Piktybinis tėvo ar motinos vengimas išlaikyti vaikus", ir pan.) B) Tarnybinė, materialinė priklausomybė (Pvz. 119 BK straipsnis "Prispyrimas moterie lytiškai santykiauti ar kitokia forma tenkinti savo lytinę aistrą, jeigu tai padarė asmuo, nuo kurio yra materialiai arba tarnybiškai priklausoma.) 10) Asmenys anksčiau bausti administraciniai nuobauda.(Pvz. BK 216 straipsnis "Pagrindinių statybinių medžiagų įgijimo nustatytos tvarkos pažeidimas, jeigu jis padarytas po to, kai buvo paskirta administracinė nuobauda už tokį pat pažeidimą). Kad asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, reiškia, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda ir jeigu per metus laiko asmuo vėl padarys tokį patį pažeidimą, jis atsakys pagal baudžiamosios teisės normą numatančią atsakomybę už pakartotiną administracinės teisės pažeidimą. Jai asmuo per metus nepadaro naujė, tos pačios rūšies pažeidimo, laikoma kad asmuo nėra padaręs administracinį pažeidimą. Nusikaltimų su specialiuoju subjektu kvalifikacijos ypatybės Pabandysiu apžvelgti nusikaltimą su specialiuoju subjektu kvalifikacijos ypatybes. Bet iš pradžių pateiksiu nusikaltimų kvalifikacijos sampratą. ,, Konkretaus gyvenimo atvejo sulyginimas su bendra baudžiamosios teisės norma ir kaip tokio sulyginimo išvada, kaip poelgis turi ryšį su baudžiamąja teise vadinama nusikaltimų kvalifikacija. Šį procesą sudaro 3 etapai: 1) Baudžiamojo įstatymo turinio išaiškinimas. Kad teisingai suprastume įstatymą reikia išaiškinti jo turinį, nustatyti kokie nusikaltimo sudėties elementų požymiai yra privalomi nusikaltimo sudėčiai, kurie fakultatyviniai. Taigi nusikaltimuose su specialiuoju subjektu yra būtina nustatyti specialiojo subjekto požymius numatytus baudžiamajame įstatyme, juos tinkamai išaiškinti, kad vėliau būtų išvengta klaidų patraukiant asmenį atsakomybėn, kuris neatitinka dispozicijoje išvardintų požymių. Kaip jau minėjau bendri subjekto požymiai (pakaltinamumas ir amžius) neaprašomi įpatingos dalies normose, o specialūs subjekto požymiai dažniausiai pateikiami apibendrintai. Pavyzdžiui baudžiamojo kodekso 320 straipsnis " Nepagrįsto atlyginimo paėmimas, Asmens tarnaujančio komercinėje, ūkinėje ar financinėje "įmonėje arba užsiimančio profesine veikla, priėmimas nepagrįsto atlyginimo už palankių sprendimų priėmimą ar atliktą duodančiojo asmens naudai kitų veiksmų, įeinančių į jo tarnybines pareigas, ar susilaikymą nuo tokių veiksmų...", ir BK 282 straipsnis "Kyšio paėmimas", "Valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo priėmimas kyšio, pažadas paimti kyšį, arba kyšio reikalavimas už jo, neveikimą, sprendimą, balsavimą ar nuomonės išreiškimą duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai ar už pažadą taip elgtis...". Šie nusikaltimai labai panašūs pagal objektyvią pusę, bet skiriasi objektu ir subjektu. Vienas valstybės pareigūnas ar tarnautojas, kitas asmuo tarnaujantis ūkinėje įmonėje ar financinėje įstaigoje arba užsiimantis finansine veikla. Baudžiamojo kodekso 290str., 305 str, 329^ 270 str. numato sąvokų išaiškinimas, kur detaliai išvardijami specialaus subjekto požymiai , kitais atvejais reiktu remtis kitais įstatymais (tarnybų statutais, įsakymais ir panašiai), baudžiamojo kodekso komentaru. Pvz.^pagal BK 290 straipsnio l ir 2 dalių prasmę kiekvienas valstybės pareigūnas yra kartu ir valstybės tarnautojas, bet ne kiekvienas tarnautojas yra pareigūnas!' Atlyginimas valstybės tarnautojams mokamas iš ar savivaldybės lėšų. Šis kriterijus yra lemiamas, siekiant nustatyti, ar asmuo, atliekantis tam tikras pareigas įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, gali būti pripažintas tarnybiniu nusikaltimų subjektu. Jai šiems asmeninis atlyginimas mokamas ne iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, bet iš kitų finansavimo šaltinių- privačios mokyklos..., jie nelaikomi valstybės tarnautojais. Kitas pavyzdys būtų- "valstybės tarnautojais laikomi taip pat asmenys, kurie vykdo tam tikras profesines funkcijas (mokytojo, dėstytojo, gydytojo, įvairaus profilio specialisto it t.t.)rKad pagrįsti šį teiginį reikia nustatyti šias aplinkybes: 1) Valdininkų įstatymas 3 straipsnio 2 dalis pagal tarnautojų pagrindinį darbo turinį ir pobūdį skirsto juos į profesinius korpusus, įskaitant mokytojų, medicinos darbuotojų, ir kt 2) BK 290 straipsnio 1d. Valstybės tarnautojais laiko asmenis, kurie atlieka tam tikras pareigas įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ir kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų ir 3) veiksmai (jų pobūdis ir turinys), kuriuos šie asmenys turi ir gali eidami pareigas. Kaip rodo 13 skirsnio straipsnio kyšio paėmimas (BK 282 str.) komentaras, tokių veiksmų, atlikimas ar neatlikimas (veikimą ar neveikimą), sudaro aptariamo objektyvios sudėties pusę. Iš pateiktų pavyzdžių matome, kaip svarbu yra nustatyti, išaiškintus įstatymą, asmenų ratą, kurie gali būti patraukti atsakomybėn, pagal konkrečius straipsnius. 2) Konkretaus gyvenimo atvejo "žmogaus poelgio teisiškai reikšmingų požymių nustatymas. Šiame etape nustatomi visi požymiai (realiame gyvenime) padarytos veiklos, subjekto turintys reikšmės pripažįstant asmenį kaltu ar nekaltu padarius nusikaltimą. Nustatoma objektas, objektyviosios pusės, subjektyviosios pusės, subjekto požymiai (lytis, amžius, pakaltinamumas, pareigos, giminystės ryšiai, profesija ir kt). "Teisingai kvalifikuoti kvalifikuoti tarnybos įgaliojimo viršijimą galima tik nustačius valstybės tarnautojų ar pareigūnų įgaliojimus ir teisės, kuriuos reglamentuoja konkretūs teisės aktai, tarnybiniai nuostatai ir pareiginės instrukcijos". Šias pareigas nustato tardytojai, kvotėjai tyrimo metu. 3) Sulyginame pasirinktą baudžiamosios teisės įrodinėjimo normą su tyrimo metu nustatytu konkrečios veiklos požymių visuma. Tai ir yra pagrindinė nusikaltimo kvalifikavimo stadija. Joje ir nustatome ar asmuo kaltas nusikaltimo padarymu ar ne, ar galima patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jei realiame gyvenime padarytos veiklos, asmens požymiai, kuriuos nustato tardytojai, teismas kitos tarnybos surinkdamos įrodymus, nustatydamos faktus ir pan. Sutampa su konkrečiame įstatyme (baudžiamajame) numatytais požymiais tai asmuo traukiamas atsakomybėn pagal ta straipsnį. Jeigu požymiai nesutampa su nustatytais faktais, arba sutampa ne visi, tačiau įstatymas numato, kad tik esant visų reikiamų nusikaltime buvimui, tai asmens veika gali būti kvalifikuojama pagal kitą straipsnį arba asmuo netraukiamas atsakomybėn iš vis. Todėl ir sakoma veika kvalifikuojama pagal xxx straipsnį. Nusikaltimų su specialiuoju subjektu kvalifikavimas nuo kitų nusikaltimų kvalifikavimo skiriasi tuo, kad be bendrų subjekto požymių (amžiaus ir pakaltinamumo, reikia nustatyti ir specialaus subjekto požymius, be kurių pagal tuos straipsnius atsakomybė yra negalima. Pavyzdžiui baudžiamojo kodekso 282 straipsnis "Kyšio paėmimas" :Valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo kyšio paėmimas ...". Kyšio paėmimo subjektas turi tūloti šias požymius: būti valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas. Asmenys, kurie, nebūdami valstybės pareigūnais ar valstybės tarnautojais, priima nepagrįsta atlyginimą (kyšį) už palankaus sprendimo priėmimą ar atlikimą duodančiojo asmens naudai kitų veiksmų, susijusių su jo tarnyba komercinėje, ūkinėje įmonėje ar financinėje įstaigoje arba užsiėmimu profesine veikla, atsako pagal BK 320 straipsnį" nepagrįsto atlyginimo priėmimas" . Kaip matome nusikalstoma veika asmenų, kurie neturi specialaus subjekto požymių, numatytu konkrečiame baudžiamojo kodekso straipsnyje, kvalifikuojame pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnyje, kvalifikuojama pagal kito baudžiamojo kodekso straipsnį arba išvis joks BK straipsnis nenumato atsakomybės už tą veiką. Tai gi specialaus subjekto požymio buvimas daro įmanoma asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui pagal BK 320 straipsnį. "Kalinio pabėgimas". "Sulaikyto, suimto ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę asmens pabėgimas iš sulaikymo vietos". Nesuimtas, nesulaikytas ir neatliekantis laisvės atėmimo bausmės asmuo negali pabėgti iŠ laisvės atėmimo vietos, nes jis ten neuždarytas. Kitas pavyzdys būtų 232 straipsnis, kuris numato "Laivo kapitono nepranešimas kitam laivui, susidūrusiam su jo laivu vandens kelyje, savo laivo pavadinimo ir uosto..., nors buvo galima šias žinias pranešti". Jei įstatyme paminėtų žinių nepraneš kitas, laive plaukiantis asmuo, jo veika nebus kritikuojama pagal 223 straipsnį, ir pagal jokį kitą baudžiamojo kodekso straipsnį, nes straipsnio dispozicijoje konkrečiai nurodyta, kad šio nusikaltimo subjektas turi turėti specialų požymį užimti laivo kapitono pareigas. Bet ne visa laiką asmuo netraukiamas atsakomybėn, jeigu jis neturi specialaus subjekto požymio. Yra straipsnių numatančių atsakomybę, už tokį pat nusikaltimą, kurie skiriasi tik specialiojo subjekto požymiais. Pavyzdžiui BK 62 straipsnis "Valstybės išdavimas" numato "Tyčinis Lietuvos Respublikos piliečio dalivavimas kitos valstybės užsienio organizacijose veikloje, kuria siekiama pažeisti Lietuvos respublikos suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę, gynybinę galią ar jėga nuversti Lietuvos Respublikos konstitucija paremta valstybinę valdžią". Ir BK 63 straipsnis "Šnipinėjimas" numatantis "Žinių kurios yra Lietuvos Respublikos ar krašto apsaugos paslaptis, perdavimas, taip pat jų pagrobimas ar rinkimas, turint tikslą perduoti užsienio valstybei, užsienio organizacijai arba jų agentūrai...". Šie nusikaltimai iš esmės skiriasi tik savo subjekto požymiu. 62 str. BK komentaras, kad šio nusikaltimo subjektas yra Lietuvos Respublikos pilietis sulaukęs 16m. amžiaus, pakaltinamas. 63 BK str. komentaras, pateikia tokius subjekto požymius: užsienio pilietis sulaukęs 16m. amžiaus, pakaltinamas. Tai gi jeigu 62 straipsnyje numatytą veiklą padaro užsienio pilietis, jo veikla kvalifikuojama pagal 63 straipsnį. Ir atvirkščiai jeigu šnipinėja Lietuvos Respublikos pilietis jo veika bus kvalifikuojama pagal 62 straipsnį. Reikėtų paminėti prisidėjimo prie nusikaltimo atvejus, kuriuos numato BK 19,20, 294 ir 295 straipsniai. Bet, jeigu šiuos nusikaltimus padaro pareigūnas pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, jo veikla papildomai kvalifikuojama pagal BK 289 kaip nusikaltimų sutaptis. "Specifinė piktnaudžiavimo tarnyba forma yra prisidėjimas prie nusikaltimo, kuris paprastai pasireiškia išlanksto nepažadėtu nusikaltimo slėpimu. Pareigūnas, kuris taip elgiasi, nėra nusikaltimo bendrininkas, tačiau su juo susijęs, nes, žinodamas apie daromus nusikaltimus, surašo, patvirtina fiktyvius dokumentus (Pvz. neteisingai užpildo krovinio ar pajamų deklaraciją, neteisingai sudarantis buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentus, aiškiai neatitinkančią realios kainos kilnojimo ar nekilnojimo turto pirkimo- pardavimo ar dovanojimo sutartį ir pan.). Toks piktnaudžiavimas tarnyba paprastai pasireiškia tada, kai nusikaltimas jau būna padarytas. „Jei pareigūnas iš anksto pažadėjo padaryti minėtus veiksmus arba jeigu sistemingas tokių veiksmų padarymas davė pagrindą nusikaltimo vykdytojui tikėtis tokios pagalbos, pareigūno veika kvalifikuojama pagal vieną iš bendrininkavimo, padarant nusikaltimą, formų". Taip pat nesudraudimas padaryti nusikaltimą, pareigūnui kurio pareiga užkirsti kelią daromam nusikaltimui užtraukia atsakomybę pagal baudžiamojo kodekso 285 straipsnį, kai tuo tarpu kitiems asmenims BK nenumato jokios atsakomybės už šį nusikaltimą (tai yra kiekvieno asmens moralinė pareiga, kuria jis savo nuožiūra gali ir nepasinaudoti). Nusikaltimų su specialiuoju subjektu kvalifikavimas turi ypatumų esant bendrininkavimui, bet apie tai pakalbėsiu sekančiame kursinio darbo skyriuje. Bendrininkavimas nusikaltimuose su specialiuoju subjektu Gyvenime pasitaiko tokių atvejų, kai subjektas turintis specialaus subjekto požymių padaro nusikaltimą, ne vienas, o su kitais asmenimis t.y. nusikaltimas padaromas bendrininkaujant. "Bendrininkavimas -tai tyčinės nusikalstomos veiklos forma, kai nusikaltimą bendromis pastangomis padaro du ar daugiau asmenų". Baudžiamojo kodekso ISstraipsnts pateikia bendrininkų sąrašą: "Nusikaltimo bendrininkas, greta vykdytojų, laikomi organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai." Vykdytoju laikomas asmuo betarpiškai padaręs nusikaltimą Organizatoriumi laikomas asmuo, organizavęs nusikaltimo padarymą ar vadovavęs jo padarymui. Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikaltimą. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikaltimą, duodamas patarimą, nurodymą teikdamas priemonių arba šalindamas kliūtis, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu būdu. Bendrininkavimas yra įmanomas visuose nusikaltimuose, taip pat nusikaltimuose kurių subjektas turi specialųjį požymį. Nieko sudėtingo nėra kai visi bendrininkai yra nusikaltimo vykdytojai ir visi turi specialius subjekto požymius, numatytus straipsnio numatančio atsakomybę už tą nusikaltimą dispozicijoje. Pavyzdžiui du gydytojai neteisėtai padaro abortą. Abu yra 124 straipsnio numatyto nusikaltimo "Neteisėtas aborto padarymas" bendrininkai ir abu jie vykdytojai, tai jų veika bus kvalifikuojama pagal 124 straipsnio l dalį be nuorodos į BK 18 straipsnį. Kitais atvejais yra kur kas sudėtingiau, kadangi vykdytojas yra asmuo betarpiškai padaręs nusikaltimą, tai jo veiksmai kvalifikuojami pagal tą straipsnį, kuris numato atsakomybę už jo padarytą veiką. Tai ir visi bendrininkai traukiami atsakomybėn pagal tą patį straipsnį kaip ir vykdytojas. Nes egzistuoja priežastinis ryšys tarp bendrininkų veikos ir jos pasekmių (kiekvieno bendrininko veiksmai buvo reikalingi įvykdyti nusikaltimą). Kaip žinoma specialusis subjektas tai asmuo, kuris be bendrų požymių turi ir specialiuosius požymius, specialaus subjekto požymio nebuvimas daro neįmanomą asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, kuris neturi tokių požymių. "Vienodi kitiems bendrininkams šis apribojimas negalioja ir todėl nusikaltimuose su specialiuoju subjektu organizatorium, kurstytoju ir padėjėju gali būti bet koks asmuo". Tai jai yra įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sudėties privalomas elemento požymis yra specialusis subjektas, ir šio nusikaltimo vykdytojas yra specialusis subjektas - visų bendrininkų veika kvalifikuojama pagal tą straipsnį kaip ir vykdytojo, nors šie ir neturi specialaus subjekto požymių. Pavyzdžiui BK 282 straipsnis "Kyšio paėmimas". Šio nusikaltimo subjektu gali būti asmuo kuris yra valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas t.y. šio nusikaltimo vykdytojas turi turėti šiuos subjekto požymius. Jai kyšį paima asmuo neturinis šių požymių, tai jis neatsako pagal šį straipsnį, nes nėra nusikaltimo sudėties. Tačiau šio nusikaltimo organizatoriumi, kurstytoju, padėjėju gali būti bet koks asmuo t.y. pakaltinamas ir sulaukęs 16 metų amžiaus. Tai gi jei valstybės pareigūną sukurstė paimti kyšį jo draugas kuris pavyzdžiui yra bedarbis, jis bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal 282 straipsnį su nuoroda į BK 18 straipsnio 5 dalį kaip šio nusikaltimo kurstytojas. "Vykdytojo veiksmų kvalifikavimas skiriasi nuo kitų bendrininkų veiksmų kvalifikavimo. Jis atsako pagal straipsnį kurį padarė, be nuorodos į bendrąją dalį". Pagal anksčiau pateiktą pavyzdį, matome, kad tardytojo, o taip pat organizatoriaus ir padėjėjo veika kvalifikuojama su nuoroda į baudžiamojo kodekso 18 straipsnio dalį. Kitas bendrininkavimo su specialiuoju subjektu nusikaltimo kvalifikavimo ypatumas yra kai skiriasi tyčia . Baudžiamojo kodekso komentare teigiama, "Visų bendrininkų veiksmai kvalifikuojami pagal tą patį BK straipsnį, kuris numato vykdytojo padarytą nusikaltimą. Bet jai bendrininkų tyčios turinys skiriasi, tai jų veika klasifikuojama skirtingai?"Pavyzdžiui jeigu kurstytojas žinojo, kad vykdytojas teistas už tokį pat nusikaltimą, tai jo veika klasifikuojama pagal tą pačią straipsnio dalį kaip ir vykdytojo, o jeigu nežinojo pagal kitą straipsnio dalį. Kaip pavyzdį paimkime 105 straipsnio 12 punktą "Tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis", jeigu tai padaro asmuo nusikaltęs ankščiau tyčinis nužudymas, numatytu šio kodekso 104 arba 105 straipsnių. Jeigu toks asmuo yra nusikaltimo esant bendrininkavimui vykdytojas, ir jis tyčia nužudo kitą asmenį. Tai kitų bendrininkų veika gali būti kvalifikuojama dvejopai. Jeigu kiti bendrininkai žinojo, kad asmuo teistas ar anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, tai jų veika kaip ir vykdytojo bus kvalifikuojama, pagal BK 105 straipsnio 12 dalį. Jeigu bendrininkai nežinojo, kad vykdytojas yra ankščiau nusikaltęs tuo pačiu nusikaltimu (t.y. tyčiniu nužudymu), tai vykdytojo veika bus kvalifikuojama pagal BK 104 straipsnį "Tyčinis nužudymas". Tačiau bendrininkams negali būti inkriminuojamos vykdytojo asmeninės savybės kaip itin pavojingas recedyvistas ir panašiai. Pavyzdžiui tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis 11 punktas jeigu tai padarė itin pavojingas recedyvistas. Jei kiti bendrininkai žino, kad vykdytojas teismo pripažintas itin pavojingu recidyvistu, kuris padaro tyčinį nužudymą, visų bendrininkų veika bus klasifikuojama pagal 105 straipsnio 11 punktą. Tačiau, kiti bendrininkai (išskyrus vykdytoją) nebus laikomi itin pavojingais recedyvistais, nebent teismas pripažintu juos tokiais, atsižvelgdamas tiktai į jų pačių savybes ar padarytą veiklą. Bendrininkų atsakomybė bus skirtinga kai, vykdytojas padarys veiksmus neaptarus su kitais bendrininkais ty. esant vykdytojo ekscesui. Pavyzdžiui 254 straipsnis numato "Fizinis smurtas prieš pavaldinį, kurį padarė viršininkas, eidamas krašto apsaugos tarnybos pareigas". Jei bendrininkai buvo numatę, kad krašto apsaugos viršininkas suduos keletą smūgių savo pavaldiniui, tačiau šis pasinaudojo ginklu, tai jo veiksmai bus kvalifikuojami pagal BK 254 straipsnio 2 dalį "Tie patys veiksmai padaryti panaudojant ginklą, o likusiųjų bendrininkų pagal BK 254 straipsnio l dalį su nuoroda į BK 18 straipsnį. Esant vykdytojo ekscesui, veikia taip pat bus kvalifikuojama ir pagal kitus BK straipsnius, kurie nenumato specialaus subjekto. Nusikaltimo vykdytoju pripažįstamas ir toks asmuo kuris pats nusikaltimo neįvykdo, tačiau bent iš dalies prisideda prie veiksmų kuriais tiesiogiai vykdomas nusikaltimas. Pavyzdžiui nužudymo atveju vykdytojas yra ne tik asmuo sudavęs mirtina smūgį, bet asmuo laikęs, neleidęs priešintis nukentėjusiam. Nusikaltimuose su specialiuoju subjektu, taip pat galimas toks atvejis, kai bendravykdytojas gali ir neturėti specialaus subjekto požymių. Pavyzdžiui įžaginimo atveju, Įžaginimo padarymo subjektu gali būti tik vyras, bet būna atveju kai moteris tiesiogiai prisideda prie nusikaltimo įvykdymo (Pvz. laiko nukentėjusiąją įžaginimo metu, neleidžia lai priešintis. Nors moteris ir neturi specialaus subjekto požymių reikalingų kvalifikuoti jos veiklai pagal Šį straipsnį, ji atsakomybėn bus traukiama pagal šį straipsnį kaip netiesioginė vykdytoja nurodant į 118 straipsnio 3 dalį "Įžaginimas jeigu tai padarė grupė asmenų". Į 18 straipsnį nuorodos nebus, nes pačiame 118 straipsnyje 3 jo dalyje paminėta, kad tai padaro grupė asmenų. Kitais atvejais moteris atsakyti gali už šį nusikaltimą kaip kurstytoja, organizatorė ar padėjėja. Bendrininkavimas yra galimas visose tyčinio nusikaltimo stadijose, iki jo pabaigimo momento. Tai reiškia, kad bendrininkavimas galimas ne tik esant baigtam nusikaltimui, bet ir pasiruošimo ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą metu. Jei pasiruošimą ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, padaro subjektas su specialiais požymiais (nors nėra jokio skirtumo ar turi subjektas specialius požymius ar ne, tai priklauso tik nuo konkretaus straipsnio), tai ir visų bendrininkų veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, kurio sudėties privalomas požymis yra specialusis subjektas. Pavyzdžiui vykdytojas pasikėsino padaryti nusikaltimą numatytą BK 62 straipsnyje valstybės išdavimas (vykdytojas Lietuvos Respublikos pilietis, kiti bendrininkai užsieniečiai). Vykdytojas atsakys pagal 62 straipsnį už pasikėsinimą išduoti valstybę su nuorodą į 16 straipsnio 2 dalį. Kiti bendrininkai (organizatorius, kurstytojas, padėjėjas) pagal 62 straipsnį su nuoroda į BK 16 straipsnio 2 ir 18 straipsnio dalį, už bendrininkavimą nusikaltime, kuriuo buvo pasikėsinta išduoti valstybę. Jeigu bendrininkas turintis specialaus subjekto požymius dalyvauja nusikaltimo padaryme kaip kurstytojas, organizatorius ar padėjėjas, jo veiksmai kvalifikuojami pagal tą straipsnį kuris numato vykdytojo padarytos veikos baudžiamumą, ir BK 18 straipsnį. Jeigu jis padaro kitą nusikaltimą, jis atsakys pagal tą straipsnį kuris numato tą nusikaltimą. Pavyzdžiui "Jei į oficialius dokumentus, būtinus pensijai, socialiniai pašalpai paskirti, priedui prie atlyginimo gauti ar lengvatiniam kreditui skirti, mokesčių lengvatoms suteikti, pareigūnas už atlyginimą įrašo melagingus duomenis, jo veika, be kyšio priėmimo, dar papildomai kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius atsakomybę už tarnybinį suklastojimą ir bendrininkavime svetimo turto grobime (BK 274 ir 289 straipsniai) ar turtinės žalos padaryme apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu (BK 18,277,289 str.)".Čia pareigūnas bus padėjėjas svetimo turto grobime. Išvados Baigęs rašyti kursinį darbą apžvelgsiu svarbiausius šio darbo aspektus, pateiksiu mano nagrinėtais klausimais prieitas išvadas. Nagrinėjamas specialaus subjekto sampratą, išskyriau kuo jis skiriasi nuo nusikaltimo sudėties subjekto (Bendrojo). Tai, kad jis turi bendrų požymių ir kitų t.y. specialių požymių. Nors šie požymiai vadovėliuose vadinami fakultatyviais, tai nereiškia, kad jie yra neprivalomi įrodinėjant nusikalstamumą. Straipsniuose kurių dispozicijoje nurodytas specialusis subjektas, šis požymis yra privalomas, be jo yra neįmanoma pripažinti asmenį kaltu padarius nusikaltimą. Specialiųjų subjektų rūšys yra labai įvairios. Jas galima sugrupuoti į kelias dideles dalis: 1) požymiai charakterizuojantys socialinį vaidmenį ir teisinę subjekto padėtį. 2) Fizinės demografinės objekto savybės .3) Subjekto santykis su nukentėjusiu. Iš šių grupių galima išskirti daug smulkesnes dalis kaip valstybės tarnautojai, pilietybė, lytis... Kvalifikuojant nusikaltimus su specialiuoju subjektu būtina nustatyti specialiojo subjekto požymius ir ar asmuo traukiamas atsakomybėn turi tokius požymius. Jeigu asmuo neturi specialiojo subjekto požymių numatytu konkrečiame BK straipsnyje, jo veika gali būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas pagal tą straipsnį arba kaip nebuvimas nusikalstamos sudėties. Esant bendrininkavimui padarant nusikaltimus su specialiuoju subjektu, atkreipiamas dėmesys tik į tuos atvejus, kai subjektas turintis specialaus subjekto požymius yra to nusikaltimo vykdytojas. Kadangi kitų bendrininku veika vertinama (kvalifikuojama) priklausomai nuo vykdytojo padarytą nusikaltimą, tai esant vykdytojui specialiuoju subjektu, kiti bendrininkai traukiami atsakomybėn pagal tą straipsnį, kaip ir vykdytojas nors ir neturi specialaus subjekto požymių. LITERATŪRA Norminė 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1993. 2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Žin., 2000.Nr.74 - 2262 3. Civilinės metrikacijos taisyklės. Žin., 2001, Nr,60-2156 4. Pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką tvarka. Žin., 2001, Nr.57-2062 5. Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas. Žin., 1994, Nr. 89-1706 6. Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, skyrimo ir mokėjimo nuostatai.Žin.,1999, Nr. 15-406 7. Šeimynų bendrieji nuostatai. Žin., 1998, Nr.77-2189 8. Vaiko globos organizavimo nuostatai. Žin., 1998, Nr.77-218 9. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Žin., 1996, Nr. 33-807 10. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas. Žin., 2000, Nr. 50-1432 11. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatai. Žin., 2000, Nr. 60-1769 12. JTO Vaiko teisių konvencija. Žin.,1995, Nr.60-1501 13. 1975 m. Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso. Žin., 1997, Nr. 60-1404. 14. 1993 m. Hagos Konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Žin., 1997, Nr.101-2550. 15. Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai. Žin.,2000,Nr.23-599 16. Nevalstybinių vaikų globos namų bendrieji nuostatai. Žin., 1995. Nr. 25-567. 17. Senelių globos namų bendrieji nuostatai. Žin., 1995. Nr. 25-567. 18. Specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų laikinieji nuostatai. Žin. 1995, Nr. 39-971. 19. Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos nuostatai. Žin., 1994. Nr. 37-679 (ir vėlesni pakeitimai). 20. Įvaikinimo apskaitos tvarka. Žin., 1995. Nr. 86-1946. 21. Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintoj ai, sąrašo patvirtinimo. Žin., 2001, Nr.66-2427. Bendroji 1. LR Civilinio kodekso komentaras. I Knyga: Bendros nuostatos. Justitia. Vilnius, 2001. 2. Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso komentaras. Vilnius, 1985. 3. Lietuvos teismų praktika: apžvalgos, konsultacijos, nutarimai, sprendimai: civilinė teisė ir civilinis procesas, 1991-1998. (Vyr. redaktorius R. Mockevičius) - Vilnius, Teisinės informacijos centras, 1998. 342 p. Šifras: 347 Li-333. 4. Mačys VI. Apie šeimos santvarką ir moterų teises senovėje. Kaunas, 1934, 7-109. 5. MypaToea C.A. CeMCHHoe npaeo. MocKea, 2001. A.M. . CeMCHHoe npaso. MocKBa, 1998. M.B. CeMCHHoe npaso. MocKBa, 1996. 8. Dieter Henrich, Walter De Gruyter, Familienrecht, ISBN 9. Dieter Henrich. Internationales Familienrecht. Verlag fur Standesamtswesen. Frankfurt am Main, 1989. 10. Malcolm Dodds. Family Law. Old Bailey Press, ISBN 1. Jeremy Rosenbatt. International Adoption. London. Sweet and Maxwell, 1995. Harry D. krause. Family Law. Cases, Comments and Questions. 3"1 edition. West Publishing o. . Franęois Terrė, Fhilippe Simler. Droit civil: Les rėgimes matrimoniaux. 2e edition. Dalloz, 1994. Specialioji 1.Max Weber. Ūkio istorija. Lietuvos Universiteto Teisių fakulteto leidinys, Kaunas, 1929, 41-55. 2. Lietuvos šeima. Konferencija (Vilnius, Lietuva). Lietuvos šeima: moksl.- praktinės konferencijos "Lietuvos šeima: tradicijos ir ateitis", įvykusios Vilniuje 1994 m. spalio 26-26 d., medžiaga. (Redaktoriai: M. Talijūnaitė, Vlada Stankūnienė, Alina Žvinklienė). Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1995. 257 p. Šifras: 316 Li-331. 3. Pirmasis Lietuvos statutas 1529 m. IV, V skyrius. Vilnius, 2001. 4. Vislickis J. Civilinės jungtuvės. Kaunas, 1939. 5. Brizgys V. Vadinamosios civilinės jungtuvės. Marijampolė, 1939 6.Vytautas Kostas Čepas. Globojami ir globotini pilnamečiai: lyginamosios teisės nagrinėjimai. tunas, 1939. 252 p (VDU Teisių fak. Darbai. T. 11. Kn. Šifras: 340 Če-163. jTSalkauskis K. Civiliniai įstatymai (X tomo l dalis, Pirmoji knyga). Kaunas, 1933. 8. Teisiniai santykiai šeimoje, santrauka veikiančių šeimos teisės srityje įstatymų su vyr. tribunolo paaiškinimais ir prašymų pavyzdžiais. Paruošė L. Veržbavičius; red. Z. Toliušis. - Kaunas, 1932. 43 p. Šifras: 347.6 Te-24 tlnejiHHųeBa JI.M.. KoMMeHrapnH K CeMefinoMy KO^eKcy POCCHHCKOH OeflepaųHH. M., 1999. MaKCHMOBHH, Jbo6OBfa BopHCOBHa. BpaHHblH KOHTpaKT. KOMMCHTapHH, pa3T>aCH6HHH. MoCKBa'. OC6-89, 1997. 95 c. Dok. formos. Šifras: 347.6 M-172 11. KayrcKHH K. Bo3HHKHOBCHHe Gpaica H ceMbH. C.- nerepGypr, 1895. 12. SaropCKHH A. H. Kypc ceMefinoro npasa. O^eca, 1902. /^ David Bradley. Family law and Political Culture. Scandinavian laws. in Comparative Perspective. ModernLegal Studies. London: Sweet andMaxwell, 1996. 14. Robert H. Mnookin, D. Kelly Weisberg. Child, Family and State. Little, Brown and Co. 15. Hoppenz. Familiensachen. 1989 C.F. Miiller Juristischer Verlag. Heidelberg. 16. Frederic R.,Jr.Coudert. Marriage and Divorce Laws in Europe, a Study in Comparative Legislation. Fred B Rothman & Co, ISBN 17. Homer H. Clark, Jr., Carol Glovvinsky. Domestic Relations. Cases and Problems. 4* edition. West Publishing Co. Specialioji literatūra: 20. Jačkonienė J. Tėvystės nustatymas tarybinėje teisėje.-V.: Mintis, 1978; 21. Rasimavičius P. Tarybinė šeimos teisė.-V.: Mintis, 1981.-189 p.; 22. Civilinė teisė.Vadovėlis.Ats.redaktorius Staskonis V.-K.:Vijusta, 1998.-460 p.; 23. Civiliniai įstatymai.-K., X tomas, I d., 1930; 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas. Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant įvaikinimo bylas. 1999 m. gruodžio 31d. Nr.24; 25. Vaikų teisės ir jų įgyvendinimo garantijos: konferencijos medžiaga, Vilnius, 1995 m. birželio 1d./ Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija "Gelbėkit vaikus".-V.:LR Seimo l-kla-1995.-94 p.; 26. Vaikai ir šeima. Jungtinių tautų vaikų fondo Lietuvos nacionalinis komitetas.-V.: Mokslo aidų 1-kla, 1998; 27. LR ataskaita Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimas Lietuvos Respublikoj e.-V, 1999; 28. Vaiko teisių apsaugos garantijos Baltijos šalių teisinėse sistemose: situacija, problemos ir sprendimo perspektyvos. Ats.redaktorius Bikauskienė M.N.-V.:Lietuvos žmogaus teisių asociacija, 1998; 29. Babkauskienė I. Įvaikinimo teisėje cirkuliuoja dideli pinigai // Respublika:[priedas "Gyvenimas"]. - 2000 11 28, 23 p.; 30. Babkauskienė I. Našlaičių įvaikinimas užsieniečiams teisėjo akimis /, Respublika:[priedas "Gyvenimas"]. - 2000 12 27, 22 p.; 31. William L. Pierce. Adoption Factbook III.-Washington, 1999.-529 p.; 32. 3a6poflHHaB.H. ycbmoBJieHHe no cosercKOMy ceMefinoMy npaBy.-JI.,1980; 33. KoMeHrapHH K KO^eKcy o Gpaice H ceMte PC

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!