Referatai

Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje

9.2   (2 atsiliepimai)
Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje 1 puslapis
Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje 2 puslapis
Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje 3 puslapis
Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje 4 puslapis
Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje 5 puslapis
Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje 6 puslapis
Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje 7 puslapis
Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje 8 puslapis
Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje 9 puslapis
Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje 10 puslapis
Vaiko teises ir jo apsauga darbo teisėje 11 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

ĮVADAS Rašytoja Bitė Vilimaitė viename interviu, tarsi nusakydama vaikystės prasmingumą tolesniam žmogaus gyvenimui, yra pasakiusi, - ,,Vaikystėje užprogramuojamas visas tolesnis žmogaus gyvenimas: ar tu, žmogau, mylėsi, ar tave mylės, ar tu veršies į mokslus, ar tik rūpinsiesi savo saugiu gyvenimu, ar tu pulsi į gyvenimo verpetą, ar pasiduosi srovės tėkmei. Ar tave kas nors šauks nuo kranto grįžti, ar tu norėsi grįžti...“. Neabejotina, vaikystė yra gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Ji kupina emocijų, ieškojimų ir atradimų, neužmirštamų minučių ir įspūdžių. Kaip tik šiame etape visi mes, kaip mums ir sako Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, turime užtikrinti ir garantuoti vaikui įmanomai geriausią gyvenimo pradžią, efektyvią apsaugą, globą, palaikymą ir supratimą. Turime sutelktai siekti, kad vaiko, labiausiai pažeidžiamo visuomenės nario, teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, būtų skiriamas ypatingas dėmesys, rūpestis bei ištekliai. Nes vaikas, esantis bet kurios bendruomenės pagrindas ir neabejotinai pačių mūsų, o tai reiškia ir visos tautos ateities garantas, tačiau, tuo pačiu ir silpniausias, mažiausiai apsaugotas visuomenės santykių dalyvis, turi turėti tokias pat galimybes ir teises, kokias turi suaugę žmonės, galintys patys savarankiškai ir efektyviai pasirūpinti savo teisėtų interesų gynimu. Vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga yra visuotinė būtinybė, be kurios neįmanomas vaikų išlikimas ir raida. Vaiko amžiaus tarpsnių ypatumai, negebėjimas savęs apginti, specifinė vaiko padėtis šeimoje ir visuomenėje, įvairūs šalies socialiniai, ekonominiai, teisiniai faktoriai nulemia tai, kad rūpinantis bendra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, vaikų, kaip vienai iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių teisių apsaugai, privalome skirti ypatingą dėmesį. Juolab, kad Lietuvos vaikų gerovei tiesioginę negatyvią įtaką turi dažnai dar nepalanki socialinė ir ekonominė šalies situacija. 1. Vaiko samprata ir teisinis statusas 1.1 Vaiko samprata Pradėdamai kalbėti apie vaiko teisių apsaugą, pirmiausia turime išsiaiškinti, ką reiškia sąvoka „vaikas“, kokie požymiai išskiria vaikus kaip socialinę grupę iš kitų visuomenės grupių, kodėl jų interesams teikiamas išskirtinis dėmesys. Analizuojant vaiko sampratą būtina turėti omenyje, kad terminas „vaikystė“ yra greičiau sociologinė kategorija, nei natūralus fenomenas. Pasak plačiausiai cituojamo šios srities teoretiko Ph. Arieso, pati vaikystės samprata yra gana nauja. Ji kildinama tik iš XVI – XVII amžių aukščiausių socialinių sluoksnių ir buvo plėtojama iki pat XX amžiaus, kai visiškai prigijo visose visuomenės klasėse. N. Vuckovic – Sahovic pabrėžia, kad vaikystė žmogaus gyvenimo laikotarpį, kurio metu dominuoja specifinės vaiko savybės ir bruožai. Todėl ypatinga vaiko padėtis suvokiama netgi nesant atitinkamos vaikystės definicijos. Vaikystės suvokimas keičiasi priklausomai nuo visuomenės išsivystymo ir modernios valstybės susikūrimo. Iš to išplaukia, kad ir pati vaiko samprata yra glaudžiai susijusi su visuomenės kultūra, tradicijomis ir socialine struktūra. Pripažįstant, kad vaikystės samprata gali priklausyti nuo skirtingų laiko, vietos ir socialinių sąlygų, svarbu apibrėžti požymių grupes, pagal kurias galima atskirti vaiką nuo suaugusio asmens. Vaiko sąvoka ir amžiaus kriterijai, teisiškai atribojantys vaiką nuo suaugusiojo, tarptautiniu lygiu pirmą kartą buvo įtvirtinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989 m. priimtoje Vaiko teisių konvencijoje. Jos 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog „šioje Konvencijoje vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau“ (SAGATYS, Gediminas. Vaiko teisė į šeimos ryšius. Vilnius, 2006, p. 20 – 32.). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Taigi atskiruose įstatymuose gali būti nustatyta kita amžiaus riba, kurią peržengęs asmuo tam tikrose santykiuose įgyja specialų veiksnumą. Pavyzdžiui, remiantis CK 2.9 straipsniu nepilnametis, sulaukęs 16 metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotu), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes galima teigti, jog vaiko samprata negali būti radikaliai atskirta nuo bendrosios žmogaus sampratos. Vaikystę reikėtų suvokti kaip tam tikrą žmogaus vystymosi stadiją, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualias charakteristikas. Būtent toks požiūris yra tinkamiausias tiriant vaiko įtvirtinimo pozityvioje teisėje bei jų įgyvendinimo klausimus. 1.2 Vaiko teisinis statusas Specifinė vaiko padėtis visuomenėje lemia būtinybę aiškiai nustatyti jo teisių turinį ir sukurti teisines vaiko teisių įgyvendinimo prielaidas. Šie klausimai tiesiogiai susiję su vaiko kaip teisės subjekto problema. Vaiko teisinio subjektiškumo problema teisės teorijoje nėra nauja. Teisinis subjektiškumas – juridinė prielaida įgyti teises ir pareigas – būdingas ir juridiniams, ir fiziniams asmenims. Kadangi subjektiškumas yra abstraktus, apibūdinant subjekto teisių ir pareigų apimtį bei teisinę galimybę jas įgyti teisingiau būtų kalbėti apie subjekto teisinį statusą. Vaiko teisinis statusas ribojamas jo amžiaus (iki 18 metų), išskyrus įstatymų numatytus atvejus (emancipaciją, nepilnamečio santuoką). Kyla klausimas: ar gali vaikas, įgijęs teisinį subjektiškumą, bet nesulaukęs 18 metų, būti visavertis teisės subjektas? Šiandien, matyt, nerastume savo civilizuotomis laikančių valstybių, kurių teisinės sistemos būtų paremtos T. Hobbeso XVII išsakytu principu, kad „vaikai, taip pat kaip ir silpnapročiai, gyvuliai ar pamišėliai, negali būti teisės subjektais“. Didžiausią įtaką šiuolaikinei vaiko teisių koncepcijai padarė 1989 m. priimta Vaiko teisių konvencija, įtvirtinusi ,,rinkinį“ civilinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių ir kitokio pobūdžio vaiko teisių, kurias valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti ir garantuoti kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai. Tėvų ir globėjų pareigos dabar įvardijamos ne kaip vaiko teisių įgyvendinimas, o jų įgyvendinimo užtikrinimas. VTK 5 straipsnis įsipareigoja valstybes dalyves ,,gerbti tėvų, (...) globėjų ar kitų, pagal įstatymą už vaiką atsakančių asmenų atsakomybę, teises ir pareigas tinkamai, pagal didėjančius sugebėjimus vaiką pakreipti ir, jam naudojantis šia Konvencija pripažintomis teisėmis. Vaiko teisinio subjektiškumo klausimu mokslinėje literatūroje tebevyksta aršios diskusijos. Vieni teoretikai sveikina VTK įtvirtintą autonomišką vaiko teisių koncepciją, kiti mano, kad pripažįstant vaiko teisių autonomiškumą buvo žengtas pernelyg radikalus žingsnis, dar kiti apskritai neigia patį faktą, kad vaikas gali turėti savarankiškas teises. Nors mokslinėje literatūroje tebeverda diskusijos dėl vaiko teisinio subjektiškumo, jo teisinės prigimties, apimties ir naudos pačiam vaikui, akivaizdu, kad šiandien tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje lieka vis mažiau sričių, kur vaiko teisių savarankiškumas būtų ribojamas ar kvestionuojamas. Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), galiojęs iki naujojo CK, nenumato vaiko kaip savarankiško teisės subjekto teisių, išskyrus alimentines tėvų pareigas vaikams. Vaiko turtinės ir neturtinės teisės nebuvo atskirtos nuo jo tėvų turtinių ir neturtinių teisių. Svarbus žingsnis praktiškai ginant vaiką kaip savarankišką teisės subjektą buvo žengtas priėmus VTAPĮ. Šiame įstatyme įtvirtintos pagrindinės vaiko teisės ir laisvės, kurios turėjo būti saugomos visomis civilinių teisiu gynimo priemonėmis. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustatė, kad sprendžiant kilusius ginčus, kai įstatymai arba kiti teisės aktai kitaip negu šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba kai šie klausimai nėra sureguliuoti kitu įstatymu, taikomas šis įstatymas. Tokia pamatinė nuostata sukūrė svarbiausią principą aiškinant ir taikant teisės normas – vaikas kaip teisės subjektas įgyja įstatymo nustatytas teises, o joms įgyvendinti kuriama vaiko teisių apsaugos sistema, paremta vaiko interesų viršenybės principu. Išskirtinis vaiko statusas kitų asmenų atžvilgiu gali pasirodyti kaip pastarųjų teisių diskriminacija. Tačiau, pasak A. Vaišvilos, šiuo atveju privilegija neturi neigiamos prasmės, nes ji suteikiama asmeniui, kuris nėra veiksnus (arba visiškai veiksnus). Vaikui pasiekus pilnametystę (taip pat ir dalinį veiksnumą), jo privilegijų teisė keičiasi į normalią (civilizuotąją) teisę (teisių ir pareigų vienovė). Teisinėje valstybėje socialinių grupių interesai ir gerovė yra įgyvendinami užtikrinant ne tik jų lygybę, bet ir skirtingų teisių apsaugos galimybę. Vadinasi, vaikų kaip ypatingos socialinės grupės išskyrimas iš kitų socialinių grupių būtent ir yra teisių diferencijavimas (SAGATYS, Gediminas. Vaiko teisė į šeimos ryšius. Vilnius, 2006, p. 32 - 39.). 2. Vaiko įdarbinimo ir darbo sąlygų reglamentavimas Prieš įdarbindamas jauną asmenį, darbdavys privalo įvertinti: 1) ar darbas, į kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas asmenims iki aštuoniolikos metų draudžiamam darbui, ar darbo aplinkoje nėra sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių, kuriems esant į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys; 2) ar darbo vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus; 3) pavojingų cheminių medžiagų naudojimą įmonėje ir galimą jų poveikį (būdą, koncentraciją darbo aplinkos ore, poveikio trukmę); 4) darbo priemonių techninę būklę, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklę, kad jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti; 5) darbo, gamybos technologinių procesų organizavimą, darbo priemonių išdėstymą, kad jauni asmenys nepatektų į darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos; 6) jauno asmens gebėjimus suvokti ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jo fizines galimybes atlikti pavedamus darbus. Jauno asmens, dirbančio daugiau negu vienoje įmonėje, bendra darbo trukmė neturi viršyti trukmės, nurodytos 29 punkte. Draudžiama skirti jaunus asmenis dirbti nakties darbo laiku, viršvalandinius darbus. Vaikai negali būti skiriami dirbti nuo 20 iki 6 valandos ryto. Paaugliai negali būti skiriami darbui nuo 22 iki 6 valandos ryto. Poilsio ir švenčių dienomis asmenys iki aštuoniolikos metų gali būti skiriami dirbti tik jų sutikimu. Jauni asmenys negali būti skiriami budėti įmonėje arba namuose. Jauni asmenys negali būti skiriami dirbti: 1) darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus; 2) darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos; 3) darbo, kur galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis; 4) darbo, kur didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties jaunas asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti; 5) darbo, kur darbo aplinkos sveikatai kenksmingų cheminių, fizikinių, biologinių, psichofiziologinių veiksnių dydžiai viršija teisės aktuose nustatytus maksimalius dydžius; 6) darbo, kurio trukmė ilgesnė, negu nustatyta 29 punkte. Įmonėje turi būti sudarytas jaunesnių kaip aštuoniolikos metų darbuotojų sąrašas. Apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie darbe naudojamas priemones saugai ir sveikatai užtikrinti darbdavys informuoja jaunus asmenis juos įdarbindamas ir prireikus, be to, darbdavys privalo informuoti vaikų tėvus ar kitą vaiko atstovą pagal įstatymą apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, sudarydamas darbo sutartį su jaunu asmeniu, privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti jauną asmenį su būsimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais vietiniais (lokaliniais) norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas, o prieš leisdamas pradėti darbą instruktuoti saugos darbe klausimais. Darbdavys turi užtikrinti, kad: 1) jauni asmenys nebūtų skiriami draudžiamiems darbams (33 punktas), taip pat nebūtų skiriami darbams, kuriuos dirbant jauni asmenys gali būti paveikti jauniems asmenims sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių (34 punktas); 2) vaikui nebūtų skiriamas darbas, kuris neįtrauktas į vaikams nuo keturiolikos metų leidžiamų dirbti lengvų darbų sąrašą (35 punktas). Darbdavys sudaro darbo sutartį su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų dirbti leidžiamus lengvus darbus taip: 1) pateikia mokyklai, kurioje vaikas mokosi, taip pat vienam iš tėvų ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymą ir vaiko sveikatą prižiūrinčiam gydytojui numatomų darbo sutarties sąlygų aprašymą; 2) gauna mokyklos, kurioje vaikas mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą ir vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą (pažymą) su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus, numatytus darbo sutarties sąlygų aprašyme. Vaiko gimimo liudijimo patvirtinta kopija ir 16 punkte nurodyti dokumentai pridedami prie darbo sutarties. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose nustatytų dokumentų. Sudaręs darbo sutartį, darbdavys per 3 darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui, nurodo asmenis, iš kurių gauti 16 punkte nurodyti dokumentai, informaciją apie darbo sutarties sąlygas – darbovietę (įmonę, įstaigą, organizaciją), padalinį, taip pat kitas darbo sutarties sąlygas (leidžiamo dirbti lengvo darbo pobūdį, sudaromas saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbo funkcijas, darbo trukmę valandomis, poilsio pertraukų trukmę ir skaičių, darbo apmokėjimą, kuriuo paros metu ir kokiomis savaitės dienomis bus dirbama). Darbdavys, keisdamas darbo sutartį su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, privalo laikytis 16 punkte nustatytos tvarkos. Pakeitęs darbo sutartį, darbdavys per 3 darbo dienas praneša Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui apie pakeistas darbo sutarties sąlygas, nurodytas 18 punkte. Darbo sutartis gali būti bet kuriuo metu nutraukta vaiko, vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo ar mokyklos, kurioje vaikas mokosi, reikalavimu. Nutraukus darbo sutartį, darbdavys per 3 darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui, nurodo asmenis, iš kurių gautas reikalavimas nutraukti darbo sutartį, ir darbo sutarties nutraukimo priežastis. Vaikai gali dirbti leidžiamus lengvus darbus per atostogas ar kitu laisvu nuo mokymosi metu. Prieš pradėdami dirbti jauni asmenys turi pasitikrinti sveikatą ir vėliau tikrintis kasmet, iki jiems sukaks aštuoniolika metų. Jauno asmens galimybę dirbti konkretų darbą nustato sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai), vadovaudamiesi sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365) nustatyta tvarka. Išvada apie tinkamumą dirbti konkrečius darbus įrašoma medicininėje pažymoje. Jauni asmenys privalo pateikti darbdaviui asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą, kurioje nurodyta, ar leidžiama dirbti. Įdarbindamas jauną asmenį, darbdavys privalo įvertinti gydytojo medicininėje pažymoje pateiktą išvadą. Darbdavys privalo saugoti gydytojo išduotas medicinines pažymas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą dokumentų saugojimo laiką (http://www.ldb.lt/TDB/Raseiniai/Apie/Documents/naujienos/del%20asmenu%20iki%2018%20m.%20idarbinimo.html). 3. Vaiko kaip darbuotojo saugos ir sveikatos apsaugos ypatumai Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą vaikų darbas draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai ir laikantis Vyriausybės nustatytų įdarbinimo sąlygų. Darbdaviai privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam asmeniui suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai, nepakenkti mokymuisi. Šiame Įstatyme, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi nepaisant to, kokios rūšies darbo sutartis su jaunu asmeniu sudaryta. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, priimdamas į darbą asmenis iki 18 metų ir sudarymas jiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarka, darbo laiku, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašu. Prieš įdarbindamas jauną asmenį, taip pat pasikeitus darbo sąlygoms jaunam asmeniui jau dirbant, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti, kad būtų įvertinta: 1) ar darbas, į kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių, kuriems esant į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys; 2) ar darbo vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; 3) pavojingų cheminių medžiagų naudojimas įmonėje ir galimas jų poveikis (būdas, koncentracija darbo aplinkos ore, trukmė); 4) darbo priemonių techninė būklė, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklė, kad jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti; 5) darbo, gamybos technologinių procesų organizavimas, darbo priemonių išdėstymas, kad jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos; 6) jauno asmens gebėjimai suvokti ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei fizinės galimybės atlikti pavedamus darbus. Apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja jaunus asmenis jiems įsidarbinant ir bet kuriuo metu prireikus, be to, apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus. Jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas: 1) paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę; 2) vaikams, dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų). 3) jauniems asmenims – iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę, jeigu dirbama pagal sudėtinę darbo ir mokymo ar praktikos įmonėje programą. Į nurodytą darbo laiką jauniems asmenims, dirbantiems pagal sudėtinę darbo ir mokymo programą, įeina darbo laikas įmonėje ir mokymo laikas mokykloje; 4) ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu. 5) paros nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų paeiliui, paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 valandų paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 valandos ryto. 6) jauniems asmenims, kurių darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 valandos, privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių papildoma pertrauka darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. 7) jauniems asmenims būtina suteikti ne mažiau kaip 2 poilsio dienas paeiliui per savaitę, vieną iš jų – sekmadienį. Jauni asmenys negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje įmonėje (darbovietėje), jei bendra darbo trukmė viršija šio straipsnio 7 dalyje nustatytą darbo trukmę ( http://www.skelbimas.lt/istatymai/darbuotoju_saugos_ir_sveikatos_istatymas.htm). Išvados 1. Vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Dėl ypatingos savo padėties vaikai yra išskirtinė asmenų grupė. Jie, kaip ir suaugusieji, turi tokias pačias prigimtines, politines ir pilietines teises, tačiau dėl neveiksnumo savo teisių patys atstovauti negali. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą arba valstybė, jeigu tai yra susiję su viešaisiais interesais, gina arba atstovauja jo teisėms (http://www.socmin.lt/index.php?2013095488). 2. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo VI skyriuje įtvirtinta: „Vaikas turi teisę dirbti atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, bendrąjį išsilavinimą ir profesinį pasirengimą. Darbas laisvai pasirenkamas. Vaikas, turėdamas 16 metų, nenorintis ar nesugebantis tęsti mokslo, gali dirbti“ (39 str.). Darbdaviai privalo garantuoti vaikui saugų darbą (40 str.). Fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama išnaudoti ar kitaip diskriminuoti dirbantį vaiką. Vaikui negalima patikėti darbo ar užsiėmimo, kenkiančio sveikatai ar mokslui arba trugdančio jam bręsti fiziškai, protiškai ar doroviškai (42 str.) (Sakalauskas, Gintautas. Vaiko teisių apsauga Lietuvoje. Vilnius, 2000, p. 36). 3. Darbdavys turi vadovautis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių prosesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais bei įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, užpildyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą, remiantis įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatais nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, rengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus, t.y. darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles ir kitus reikiamus įmonės vietinius norminius teisės aktus (Darbo kodeksas 264 str.). Literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas 1. SAGATYS, Gediminas. Vaiko teisė į šeimos ryšius. Vilnius, 2006. ISBN  9955557915. 2. SAKALAUSKAS, Gintautas. Vaiko teisių apsauga Lietuvoje. Vilnius, 2000. ISBN 9986656222. 3. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Vilnius, 2005. ISBN 9955-517-06-9. 4. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, jį lydintys teisės aktai, komentaras. Vilnius, 2004. ISBN 9955-612-02-9. 5. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. 1996 m. kovo 14 d., [nr.] I-1234 [žiūrėta 2010 m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3073 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
11 psl., (3073 ž.)
Darbo duomenys
  • Teisės referatas
  • 11 psl., (3073 ž.)
  • Word failas 96 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt