Teisė ir valstybė. Teisės atsiradimas ir teisinio reguliavimo kilmė

Teisė ir valstybė yra tarpusavyje susijusios sąvokos, nes viena be kitos neegzistuoja.
Valstybė tai organizacija, kuri turi priverčiamą valdžią. Kiti teigia, kad valstybė tai žmonių masė, kuri gyvena tame pačiame žemės plote ir valdoma vyriausiojo valdovo, tačiau tie du apibrėžimai yra kritikuotini nes jie tinka ir gerai organizuotai plėšikų gaujai.
Šiuolaikinė valstybė yra nusakoma taip: tai visos visuomenės politinė organizacija, kuri užtikrina jos vienybę ir vientisumą, tvarko visuomenės reikalus, garantuoja piliečių teises, laisves, teisėtumą ir teisėtvarką.
4. Galimybę užmegzti santykius su kitomis valstybėmis.
Nuolatiniai gyventojai tai žmonių gyvenančių valstybės teritorijoje visuma. Ši žmonių visuma priklausomai nuo santykių su valstybe yra skirstoma į piliečius, apolidus, užsieniečius. Pilietis – asmuo turintis pilietybę; pilietybė – nuolatinis asmens politinis, teisinis ryšis su konkrečia valstybe, pagristas abipusėmis teisėmis ir pareigomis ir iš jų išplaukiančių savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba.
Niekas kitas negali turėti tokių pilietinių teisių ir pareigų, kurios konstitucijoje nustatomos savo valstybės piliečiams.
LR pilietybės įstatymas tiksliai reglamentuoja pilietybės įgijimo sąlygas ir tvarką, be to jis draudžia arba labai riboja dvigubą pilietybę.
Visi valstybės gyventojai paprastai yra vadinami „tauta“, tačiau „tauta“ kaip sąvoka turi dvi prasmes: etnografinę ir politinę.
Etnografine prasme tauta tai žmonijos dalis, kurią jungia į vieną vienetą praeitis, viena kilmė, viena kalba, neretai viena tikyba ir kiti dvasios turtai. Tauta etnografine prasme dažnai priklauso kelioms valstybėms.
Politine prasme „tauta“ tai tam tikros valstybės gyventojai. Šia politine prasme tauta tai valstybės kūrėja, be to tauta šia prasme tauta yra ir suverenas, t.y aukščiausių teisių visumos turėtoja, todėl tauta turėdama suverenias galias suteikia įstatymų leidybos, vykdomosios, teismų valdžios įgaliojimus valstybės institucijoms.
Įstatymų leidžiamąją valdžią tauta suteikia Seimui, vykdomąją valdžią – Vyriausybei, teismo valdžią – teismams, tačiau tauta sau suverenių galių neatsisako ir jų neapriboja. Jeigu valdžios institucijos nereiškia tautos valios arba nepateisina jos pasitikėjimo, tai tauta gali nutraukti valdžios įgaliojimus arba imtis kitokių priemonių, pvz.: piketų, mitingų, demonstracijų arba paskelbti referendumą, t.y visuotinį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!