Teisinio santykio kilmė. Daktinės ir prievolių teisės filosofiniai pagrindai.

3 seminaras. Teisinio santykio kilmė. Daktinės ir prievolių teisės filosofiniai pagrindai.
Ruso.
Ruso ima žmonių gamtiška padėtį ir tvirtina, kad tai buvo grynumo ir nekaltumo padėtis. Reikalai tuomet buvo apriboti ir patenkinti gamtos dovanomis. Pripratęs prie gamtos žmogus nesiekia pažinti jos paslapčių, tad mokslas ir filosofija yra jam svetimi.
Žmonių daugėjimas reikalavo intensyvaus ūkio, vedė prie nuosavybės, o nuosavybė buvo pirmas nelygybės šaltinis dėl to, kad nuo to laiko susidarė skirtumas tarp turtingųjų ir neturtingųjų. Pirmas, kuris apsitvėrė savo sklypą ir išdrįso pasakyti “tai yra mano” ir rado gana naivių žmonių, kurie patikėjo juo, buvo tokios civilinės visuomenės įkūrėjas.
Iš nuosavybės gimė pirmoji nelygybė. Atsiradus nuosavybei ir susidarius nelygybei tarp turtingųjų ir beturčių, ginčai tapo neišvengiami, jie sukėlė pirmiausia turtingiems mintį, kad reikia surasti taikingą išeitį iš vaidų, ar ne geriau būtų sudarius sujungtą jėgą, kuri gintų visus nuo kiekvieno? Taip turtingieji kalbino beturčius neva pastarųjų naudai.
Lengva buvo apgauti naivius, kurie visi patys ištiesė rankas prie grandinių, manydami, kad jiems duodama laisvė; turėdami gana išminties, kad suprastų valstybinio susijungimo naudingumą, jie neturėjo pakankamo parytimo, kad numatytu gresiantį pavojų. Žmonės, jau susijungę į visuomenę, organizavo valdžią ir perėjo į valstybinę padėtį.
Valstybinio susijungimo pagrindą sudaro sutartis tarp tautos ir tų, kuriems yra pavesta valdžia, sutartis, kuria abi šalys pasižada saugoti įstatymus, išleistus susitaikymu ir kurie yra susijungimo ryšys. Valstybinės sąjungos išviršinis tikslas atrodo esąs beturčių gynimas nuo turtuolių, ir daug filosofų tą paviršutinumą laiko esant tikrą tiesą. Iš tikrųjų valstybių tarnauja turtuolių interesams, duodama jiems tokią jėgą ir garantiją, kurių be jos neturėtų.
Tokia turėjo būti ir buvo valstybės ir teisės pradžia. Tai galutinai sunaikino prigimtinę laisvę, visiems laikams nustatė nuosavybės ir nelygybės įstatymus.
Pirmiausia valdžia buvo visuomenės pareiga, ir vis vien, ar ji priklausė vienam, ar keliems asmenims, valdantieji asmenys tik rinkimu buvo skiriami.
Bet greit šitie išrinktieji vadai, naudodamiesi nesutikimais. Įsitvirtino valdžioje, padarę ja savo paveldimąja nuosavybe....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!