Referendumo reikšmė ir jo teisinis reglamentavimas Lietuvoje (KT)

ĮVADAS Temos aktualumas. Per antrąjį naujo tūkstantmečio dešimtmetį gana plačiai ir giliai diskutuojama apie tiesioginės demokratijos formas. Visuotiniai balsavimai dėl esminių klausimų vaidina pagrindinį vaidmenį demokratijos raidai, nes jie ne visada yra tik liaudies valios išraiška, bet ir demokratinio brandumo veidrodis. Pastaraisiais metais pastebėta tiesioginės demokratijos procedūrų augimo pasaulyje tendencija. Visame pasaulyje visuotinių balsavimų esminiais klausimais šalies lygmeniu praktika kito tiek erdvėje, tiek laike. Šiandien dauguma šalių priklauso demokratiniam pasauliui. Žmonių valdžia laimi, bet tik tam tikru mastu. „Šiandien diskusijų klausimas nėra "ar" ten turėtų būti demokratija, o "kaip" demokratija turi būti tobulinama.“ 1 Laisvi ir sąžiningi rinkimai, pilietinis dalyvavimas tapo esminiu darnaus demokratinio valdymo raktu. Kai kuriose šalyse piliečių teisėkūra gyvuoja jau daugiau nei šimtmetį. Vis dažniau naudojama iniciatyvios teisė, visuotiniai balsavimai, sprendžiant esminius klausimus ir išrinktų pareigūnų atšaukimo mechanizmas, iš esmės pakeitė politinę dinamiką. Visame pasaulyje, atstovaujamoji demokratija yra pertvarkoma ir modernizuojama. Esamos netiesioginės sprendimų priėmimo procedūros yra atgaivinamos ir padidinamas jų teisėtumas, įnešant į jas tiesioginės demokratijos procedūrų ir praktikos. Referendumą, kaip tiesioginės demokratijos institutą, išsamiai nagrinėja , Lietuvos teisės mokslininkas prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila, iš konstitucinės teisės pozicijos referendumus yra nagrinėjęs ir prof. dr. Egidijus Šileikis. Taigi, šio darbo tikslas yra išanalizuoti referendumo sampratą bei reikšmę, teisinį reglamentavimą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti referendumo sampratą ir reikšmę. 2. Remiantis teisiniais aktais pateikti teisinį reglamentavimą Lietuvoje. Darbo objektas: referendumas- kaip tiesioginės demokratijos institutas. Darbo metodai: teisinės analizės. Pirmoje dalyje aptariama referendumo, kaip tiesioginės demokratijos instituto, samprata. Antroje dalyje aptariama aptariamas referendumų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. 1. Referendumo samprata ir reikšmė Referendumas yra tiesioginės demokratijos mechanizmas ir piliečių dalyvavimas, kai prašoma piliečių nuomonės patvirtinti ar atmesti įstatymo sukūrimą, pakeitimą arba panaikinimą. Referendumas vyksta iš lotynų kalbos referendumas gerunas kreiptis, o tai reiškia ,,priimti dar kartą‘‘, tai yra, dar kartą priimti sprendimą, papildomai konsultuojantis teisminiuose procesuose. 2 Valdymo režimas, kuriame gyvename vadinamas demokratija. Tačiau pamirštama pridurti, kad gyvename ne šiaip kokios nors demokratijos, o atstovaujamosios demokratijos sąlygomis. O atstovaujamojoje demokratijoje valdo ne liaudis, o jos atstovai. Daugelis dabartinės valdymo santvarkos šalininkų choru šaukia Winston Churchill frazę „Demokratija yra siaubinga valdymo forma, bet kol kas nėra sugalvota nieko geresnio“. Visi yra linkę užfiksuoti ir sureikšminti tik antrąją šios frazės dalį, kuri priimama kaip neginčijama dogma. 3 Ką reikėtų daryti su mūsų tokia netobula demokratija, kuri tokia siaubinga ir negi niekas negali nieko geriau sugalvoti? Pažiūrėkime atidžiau ir suprasime, kad yra. Tai ta pati demokratija, tik tiesioginė. Tiesioginė demokratija – demokratijos tapsmo pradžia. Žmonių siekis gyventi kartu ir kartu kurti bendrą socialinio sugyvenimo tvarką, vienodai atsižvelgiančią į visų visuomenės socialinių grupių interesus lėmė tai, kad pradinė demokratijos struktūra buvo ir turėjo būti tapatinama su tiesiogine demokratija: “jei priimami viešieji sprendimai turi vienodai tarnauti visiems visuomenės nariams, tai visi visuomenės nariai turi ir dalyvauti svarstant bei priimant tokius sprendimus.“ Iš šios logikos gimė tiesioginės demokratijos idėja ir jos praktika. 4 Aristotelis teigė, kad demokratija laikoma tokia valdymo forma, kada piliečiai yra laisvi ir lygūs, visi dalyvauja valstybės valdyme ir daugumos nuomonė yra lemianti. „Graikų demokratijos vizijoje pilietis yra pilnavertis asmuo, kuriam politika - natūrali socialinė veikla, griežtai neatskirta nuo likusio gyvenimo, ir kuriam valdžia bei valstybė - ar, veikiau, polis - nėra tolimos bei svetimos nuo jo atsiskyrusios esybės. Politinis gyvenimas yra tik harmoningas asmeninės egzistencijos tęsinys. Vertybės ne fragmentiškos, o susijusios: laimė neatskiriama nuo dorybės, dorybė nuo teisingumo, o teisingumas nuo laimės. Piliečiai privalo turėti galimybę susirinkti ir tiesiogiai priimti įstatymus ir politinius sprendimus. Šio įsitikinimo būta tokio stipraus, kad graikai sunkiai suvokė atstovaujamąją valdžią, dar sunkiau galėjo priimti ją kaip teisėtą tiesioginės demokratijos alternatyvą. Žinoma, laikas nuo laiko buvo kuriamos miestų valstybių lygos ir konfederacijos. Bet tikros federalinės sistemos su atstovaujamomis valdžiomis graikai neišvystė, iš dalies, atrodo, dėl to, kad atstovavimo idėja negalėjo sėkmingai varžytis su giliu įsitikinimu, kad teisėta ir reikalinga yra tik tiesioginė valdžia, veikianti per piliečių susirinkimą. Net jeigu Antikos miestai-valstybės buvo tik mažos salelės beribėje žmogiškos patirties jūroje, šiaip ar taip jos parodė, kad žmogaus sugebėjimai smarkiai viršija vargingus standartus, taikytus slogioje daugumos politinių sistemų praktikoje.“ 5 Referendumo sąvoka gali būti apibrėžiama dvejopai: 1) kaip konstitucinės teisės institutas (turi visus institutui būdingus bruožus – teisės normos, reguliuojančios vienarūšius visuomeninius santykius, normų realizavimo tvarka, atsakomybė už jų pažeidimą, teisinių principų įtvirtinimas) ir 2) kaip įstatymu reglamentuota balsavimo procedūra, kurios metu rinkimų teisę turintys valstybės piliečiai pareiškia savo valią. 6 Bendrąja prasme referendumas (lot. referendum - „tai, kas turi būti pranešta"), apibūdinamas kaip „žmonių balsavimas, kai kiekvienas rinkėjas turi teisę balsuoti dėl pateikto klausimo" arba kaip „rinkėjų balsavimas, kuriuo priimamas valstybinis arba vietos valdžios sprendimas". Juridiškai „referendumas“ nesiskiria nuo „plebiscito“ (lot. plebiscitum - žmonių (tautos) dekretas), apibūdinamo kaip „tiesioginis balsavimas, kuriuo rinkėjai turi priimti ar atmesti priemones, programą ar konsultaciją inicijuojančio asmens arba partijos vyriausybę, ir yra konsultacija, kur piliečiai įgyvendina nacionalinio apsisprendimo teisę".7 Referendumo institutas suteikia galimybę piliečiams prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta šalyje, spręsti konfliktą, kilusį tarp savarankiškų valdžios šaknų, leidžia ištirti, ar rinkėjų elektoratas pritaria politiniam valstybės kursui, pasitiki jos institucijomis. Vadinasi, referendumas yra tiesioginės demokratijos – Tautos kolektyvinės valios išraiška, kai balsų dauguma priimami politiniai ir teisiniai sprendimai, paprastai teisiniai sprendimai yra politinės prigimties, o politiniai sprendimai turi teisinę galią. Tiesioginis Tautos suverenių galių vykdymas ir suteikia didžiausią autoritetą sprendimams, priimtiems referendumu. Tokie sprendimai yra galutiniai, neskundžiami ir neginčijami. 8 Referendumai skatina politikus nuolat susitikti su piliečiais ir aiškintis tas problemas, kurios jiems ypač svarbios, kurios paprastai politikų apeinamos, nes labai dažnai atsitinka taip, kad politikai kalba tik politikams, politologai – politologams, o tautos nuomonė arba neišgirstama, arba laikoma nesvarbia. Kaip tik diskusija apie žmogaus teisių įgyvendinimą referendumais paskatina kalbėti apie tai, ar referendumas, kaip teisinis instrumentas, yra pakankamas konkrečioje valstybėje žmogaus teisėm užtikrinti. 2. Referendumo teisinis reglamentavimas Lietuvoje Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.9 Demokratija (gr.demokratia- liaudies valdžia) reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei ar autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus. Respublika (lot. Res publica- viešas reikalas) – tai valstybė, kurioje suverenitetas priklauso tautai. Joje visos aukščiausiosios valstybės valdžios institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai įgaliojimus veikti gauna iš piliečių ir yra piliečiams atsakingos. Ši valdymo forma yra susijusi su demokratiniu politiniu rėžimu. Įstatymus respublikoje priima tautos išrinkta atstovybė- parlamentas (atstovaujamoji įstatymų leidimo institucija), taip pat ir piliečiai tiesiogiai balsuodami. 10 Žodžių junginys demokratinė respublika reiškia visuomenės daugumos valdžią, kuri įgyvendina renkamosios (atstovaujamosios) ir įstatymų nustatyta tvarka sudaromos valstybės valdomos institucijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str. nuostata yra glaudžiai susijusi netgi iš dalies konkuruoja su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 str., skelbiančiu, kad ,,Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“ Demokratija ir suverenitetas turi bendras ištakas. Demokratija valstybės valdžios prasme- tai visuomenės daugumos valia; suverenitetas jo ištakų prasme, priklauso ne apskritai Tautai, bet tai daugumai kuri išreiškia Tautos valią. Tauta aukščiausias suverenias galias vykdo tokiomis pat formomis, kokiomis įgyvendinama ir demokratija. 11 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 str. nustatyta, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Ši demokratiška nuostata rodo, jog Konstitucija derina atstovaujamąją demokratiją su tiesiogine, lemiamą reikšmę teikdama tiesioginei. 12 Čia reikėtų paminėti, kad tauta neatsisako nuo tiesioginio dalyvavimo kuriant savo valstybę. ,,Rinkimai- dar ne šalies valdymas; tai tik pasirengimas jam, nes demokratinę valstybę valdo du subjektai – tauta ir jos išrinkti atstovai – parlamentarai. Rinkimai nėra ta riba, kai tauta ,,pabunda‘‘, kad savo suverinitetą perduotų savo atstovams, o juos išrinkusi vėl ketveriems metams giliai užmigtų gražuolės miegu. Per rinkimus tauta perduoda išrinktiesiems atstovams tik dalį savo suvereniteto.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!