Viešojo intereso gynimas Lietuvoje. Teisinis reglamentavimas: pasiekimai ir problemos

8

Mykolo Romerio universitetas

Teisės fakultetas

Viešojo intereso gynimas Lietuvoje.

Teisinis reglamentavimas: pasiekimai ir problemos

Gerbiamieji konferencijos dalyviai,

1. Viešasis interesas socialiniu požiūriu yra konstitucinė vertybė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse sąvoka „viešasis interesas“ pavartota 16 kartų. Visais atvejais ši sąvoka yra civilinio proceso teisės normos hipotezę sudaranti aplinkybė. Teisinė hipotezė yra būtinas kiekvienos teisės normos elementas. Civilinio proceso teisės normos hipotezėje nurodomos aplinkybės, kurioms esant atsiranda, pasikeičia ar išnyksta civilinio proceso teisės normos dispozicijoje nustatytos civilinės procesinės teisės ir pareigos. Todėl hipotezė yra teisės normos elementas, sujungiantis teisės normą su realiu gyvenimu. Tai elgesio taisyklės veikimo ir taikymo sąlyga. Jeigu hipotezės nebūtų, visa teisės norma netektų prasmės, nes būtų neaišku, kokiais atvejais ir kam ją reikia taikyti. Iš to seka, kad kiekviena teisės normos hipotezė turi būti aiški ir tiksli, o joje vartojamos sąvokos – visų vienodai suprantamos.

2. Tačiau civilinio proceso teisės normose įtvirtintos viešojo intereso sąvokos įstatymų leidėjas ne tik nepaaiškina, bet ir nenurodo jokių objektyvių kriterijų arba norminių požymių, kurie padėtų užtikrinti vienodą šios sąvokos aiškinimą. Teisės literatūroje šią problemą siūloma spręsti paliekant viešojo intereso sąvokos aiškinimą vien tik teismų praktikai. Tačiau teismas nekuria teisės normų, todėl negali pateikti norminių viešojo intereso požymių. Jis gali atlikti šios sąvokos aiškinimą konkrečioje situacijoje. Taigi teismas gali pateikti tik vertybinius kriterijus, kurie gali nurodyti aiškinimo kryptį. Tačiau tokie kriterijai nėra pakankami apibrėžiant viešąjį interesą ir jo ribas.

3. Viešojo intereso sąvoka paprastai aiškinama pasitelkiant kitas sąvokas „socialiai svarbūs tikslai“, „pamatinės visuomenės vertybės“, „socialinis teisingumas“, „pagrindiniai visuomenės interesai“ ar „konstituciškai svarbus tikslas“ arba nurodoma, kad ji yra „vertinamojo pobūdžio“. Tačiau šios frazės yra ne ką aiškesnės nei pati viešojo intereso sąvoka. Todėl viešojo intereso neapibrėžtumas pozityviojoje teisėje yra labai sudėtinga civilinio proceso įstatymų taikymo teorinė ir praktinė problema.

4. Susiduriame su dar viena problema kai nėra viešąjį interesą apibūdinančių aiškių objektyvių kriterijų arba norminių požymių. Viešojo intereso sąvoka yra neišvengiamai plati, todėl civiliniame procese atsiranda pernelyg neapibrėžtos diskrecijos galimybė. Tada aiškinantis viešąjį interesą civilinėje byloje taikoma konkrečių asmenų individualių vertybių ir kriterijų sistema, kuri priklauso nuo jų socialinės aplinkos, išsilavinimo, teisinės sąmonės ir kitų subjektyvių veiksnių. Tai galėtų nulemti neteisingą viešojo intereso supratimą. Šią problemą padidina ir tai, kad viešasis interesas yra daugiau socialinė negu teisinė kategorija, apimanti ekonominius, politinius, socialinius, kultūrinius, dvasinius visuomenės gyvenimo aspektus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!