Teisėkūra ir teisėkūros teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Svarbus visuomenės bruožas yra jos organizuotumas, socialinį gyvenimą sudarančių visuomeninių santykių tvarkymas ir būtinumas juos reguliuoti. Socialinio gyvenimo reguliavimas - tai žmonių ir jų kolektyvų elgesio nustatymas, pastangos orientuoti jų funkcionavimą ir raidą tinkama linkme, nustatyti atitinkamas ribas ir tikslingai tvarkyti visus santykius.
Kiekviena istoriškai konkreti visuomenė objektyviai turėjo griežtai nustatytas santykių reguliavimo normas, parodančias socialinio gyvenimo reguliavimo mastą ir intensyvumą, priklausymą nuo visuomenės poreikių, jos raidos etapo ir organizuotumo.
Visuomenei tobulėjant, reguliavimas vis labiau išsilaisvino iš gamtos stichijų elementų ir išreiškė bei užtikrino objektyvius žmonių elgesio interesus, o civilizacijos sąlygomis - vis didesnę žmogaus laisvę ir asmenybės autonomiją. Dėl to greta reguliavimo konkretumo ir apibrėžtumo didėja norminimas ir atitinkamai abstraktumas bei bendrumas. Visais visuomenės raidos etapais lemiamas nuosavybės, valdžios, ideologijos vaidmuo lieka pagrindinis socialinio reguliavimo veiksnys ir pasireiškia didele įvairove. Socialinio reguliavimo reikšmė nuolat didėjo, reguliavimo kokybė keitėsi, priemonės darėsi sudėtingesnės ir tobulesnės.
Darytina išvada, kad teisė, visuomenei pereinant iš pirmykštės bendruomenės į civilizaciją, atsirado ne staiga ir ne tuščioje vietoje, o iš dalies buvo parengta reguliuojant pirmykštės visuomenės socialinį gyvenimą. Atsiradus ūkinei gamybai, darbo pasidalijimui, padidėjus jo produktyvumui, atsiradus intelekto žmonių, visuomenė iš pirmykščio būvio perėjo į civilizaciją - visuomeninio gyvenimo raidos stadiją, žmonių bendrijos gyvavimą ir funkcionavimą. Ji galėjo save išlaikyti ir tobulėti savo pačios pagrindu.
Plėtojantis ir didėjant susvetimėjimui, plečiantis ir stiprėjant prekiniams rinkos santykiams, suasmeninant nuosavybę ir vyraujant privatinei nuosavybei, valstybė ir ideologinės institucijos įgavo atitinkamų bruožų ir visa tai iš esmės keitė socialinio reguliavimo sistemą, kūrė norminius institucinius darinius, t. y. teisę ir teisinį reguliavimą.
Teisės kūrimasis - ilgas istorinis procesas, nuėjęs sudėtingus ir konkrečių istorinių civilizacijų, tautų raidos savitumų, mokslo vienoje ar kitoje šalyje nulemtus etapus.
Pagrindinis teisės sistemos kūrimosi pradas buvo ideologizuota prigimtinės teisės, t. y. teisės tiesiogine socialine prasme, socialiai pateisinamos visuomeninių santykių dalyvių elgesio laisvės, pačių subjektų suprantamos, kas, pagal jų teisinę sąmonę, teisėta ir neteisėta,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!