Savigyna ir jos teisinis reglamentavimas tarptautinėje teisėje

Teisinėje literatūroje jėgos naudojimo uždraudimas ir jo draudimo ribos pagal tarptautinę teisę yra užsitęsusio ginčo dalyku, kurį skatina didelis atotrūkis tarp oficialiosios retorikos ir valstybių realios praktikos.
Savigynos problema yra ta, kad valstybė tik labai retai gali būti absoliučiai tikra dėl ki­tos pusės ketinimų; kilus krizei retai užtenka laiko patikrinti infor­maciją, ar užpuolimo grėsmė yra tiesioginė. Ar branduolinė valstybė įgyja teisę sunaikinti didžiąją dalį žmonijos, kai jos radarų sistema skrendančias žąsis palaiko priešo raketomis.
Teisės į prevencinę savigyną šalininkų požiūrio problema yra ta, kad sunku suprasti, kodėl (statų rengėjai išvardijo teisės į savigyną įgyvendinimo sąlygas, jeigu jie neketino pateikti išsamaus šių sąlygų sąrašo.
Darbe siekiama išnagrinėti savigynos reiškinį tarptautinėje teisėje, tačiau šiame darbe šis klausimas nagrinėjamas plačiau tai yra įtraukinat gunklotojo konflikto, užpuolimo, pilietinio karo bei kitas sąvokas, darbo autoriaus nuomone turinčias įtaka visapusiškam temos atskleidimui.
Darbo tikslas yra parodyti ir tarptautinės teisės teorijos pagalba išaiškinti savigynos teisine reikšme ir pasekmes.
4. Išnagrinėti savigynos pasekmės tarptautiniuose santykiuose;
Darbe naudojamasi teoriniais, praktiniais, tarptautinės teisės analitiniais ir lyginamaisiais bei loginės analizės tyrimo metodais.
Savigyna ir jos teisinis reglamentavimas tarptautinėje teisėje
1. Savigynos teisinė prigimtis
Teisinėje literatūroje jėgos naudojimo uždraudimas ir jo draudimo ribos pagal tarptautinę teisę yra užsitęsusio ginčo dalyku, kurį skatina didelis atotrūkis tarp oficialiosios retorikos ir valstybių realios praktikos, nuo 1945 m. pasireiškiančios daugybe ginkluotą konfliktų, taip pat JT kolektyvinio saugumo sistemos neveiksmingumas šaltojo karo metu, iškėlęs klausimą, ar 2(4) straipsnyje įtvir­tintą normą vis dar galima laikyti galiojančia. Vyrauja požiūris, kad įstatai įtvirtina konkrečią normą dėl jėgos naudojimo uždraudimo, kuri buvo pripažinta ius cogens norma ir kuri iki šiol iš šio draudimo leidžia tik labai menkas išimtis. Šiuo požiūriu vadovautasi nesename Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendime Nicaragua byloje, kuriame buvo išaiškinti ir kai kurie svarbūs paprotinės tarptautinės teisės jėgos naudojimo klausimai.1
Todėl manoma, kad 2(4) straipsnis turi būti aiškinamas kaip vi­siškai draudžiantis grasinti jėga arba ją naudoti. Tačiau įstatuose yra kitų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!