Epochos literatūroje

XIV - XVI a.
Lietuvą pasiekia XVIa. Vyrauja humanizmo idėjos. Kultūros ir mokslo pažangos amžius. Grįžta antikos idėjos- gyvenimas vaizduojamas kaip maksimaliai gražus, svarbi kūno ir dvasios harmonija. Svarbiausias bruožas - dėmesys klasikiniam mokslui, menui bei vertybėms.
Žmogus, skirtingai nei viduramžiuose (V-XVa.), tampa didžiausia vertybe. Žmonės nebeveržomi tikėjimo dogmų išdrįsta būti savimi, suvokia savo vertę.
Mikalojus Daukša
Jonas Radvanas
Viljamas Šekspyras
Barokas
XVI a. Pab.-XVIII a. Vid
Bruožai: nusivylimas žmogaus galiomis; baroko vardu mėginta nusakyti tai, kas keista, neįprasta, netaisyklinga, įmantru. Renesanso optimizmą keitė dramatiškas supratimas, kad pasaulis yra prieštaringas ir nepažinus. Svarbiausi motyvai- žmogaus gyvenimo trapumas, laikinumas, mirties visagalybė, atgaila, Dievo ieškojimas ir dialogas su Dievu. Diavizas- „Memento mori“.
Žmogus grėsmingoje visatos begalybėje yra trapus, ribotas ir silpnas.
Mikalojus Konstantinas Sarbievijus
Apšvieta
XVII a. pab - XVIII a.
Vyrauja racionalizmas- „protas gali pakeisti pasaulį“. Skleidžiamos optimizmo, tikslingos veiklos idėjos. Iškeliama mokslo ir žmogaus proto galybė. Pirmoje XVIII a. Pusėje protas, mokslas ir kitų mokymas (švietimas) imtas vertinti labiau, nei žmogaus kilmė ar priklausymas luomui. Tikėta, kad išsilavinęs, protingas žmogus ras vietą visuomenėje, išnyks visuomenės padalijimas į aukštuosius ir žemuosius luomus, kad mokslas bei išminties šviesa įveiks tamsą, skurdą, prietarus. Tikėta, kad švietimas padarys žmones laimingus.
„Švietimas yra žmogaus išsivadavimas iš nesavarankiškumo, dėl kurio pats žmogus kaltas. Nesavarankiškumas yra nesugebėjimas naudotis savo protu kitų nevadovaujamam“- I.Kantas. Žmogus ima pasitikėti savo protu ir veikla.
Kristijonas Donelaitis
Romantizmas
XVIII a. pab. - XIXa.
Romantizmas, iškilęs pačioje XVIII a. Pabaigoje, yra reikšmingiausia XIXa. Europos literatūros, meno, filosofijos kryptis. Ji prasidėjo pasipriešinimu klasicizmui, jo racionalumui, normoms, taisyklėms. Romantikai skelbė laisvę gyvenime ir kūryboje, teikė pirmenybę tam, kad natūralu, įgimta, neigė dirbtinumą, šabloną. Romantizmo laikas yra revoliucijų, sukilimų, tautų išsilaisvinimo iš svetimųjų priespaudos laikas. Tautos ima domėtis savo istorija, kūryba.
Svarbus darosi ir žmogus, ir tautos individualumas. Kūryboje individualumas virsta individualizmu, stipriu, net perdėtu individualiojo prado pabrėžimu. Romantinis menas yra herojiškas, jo herojai maištingi, nes tikrovė slegia ir žeidžia, daro vienišą
Adomas Mickevičius
Antanas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!