Gamta ir lietuvis literatūroje ( A. Baranauskas, J. Tumas- Vaižgantas)

Nuo senų senovės žmogus buvo susigyvenęs su gamta. Lietuvis čia galėjo rasti ramybę, grožį, paguodą. Gamta lietuviui tai namai, kurie rengia,maitina ir guodžia, ji tarytum motina, kuri kasdien mūsų laukia ištiestomis rankomis, nespėjus išeiti, jau pradeda ilgetis ir laukti vėl atgal sugrįžtant. Todel ši tema yra itin dažna lietuvių literatūroje. XIX a., XXa., rašytojai ir poetai vaizdavo gamtą gerbiantį žmogų, patyrusį priespaudą, baudžiavos sunkybę. Tik gamtos pasaulis padėjo ištverti žmogui gyvenimo negandas ir tapo atrama. Ryškiausiai žmogaus ir gamtos ryšį savo kūryboje atskleidė A.Baranauskas, J.Tumas- Vaižgantas.
Žymiausias XIX a. vidurio lietuvių poetas, klasikinės poemos "Anykščių šilelis" autorius Antanas Baranauskas savo poemoje parodė, kaip glaudžiai liaudies žmogaus gyvenimas siejasi su gamta. "Anykščių šilelis" - amžinas ir nesunaikinamas, iškertamas, išparduodamas ir vėl atželiantis, laiminantis ranką, ką kirvį išrado, ir atgyjantis poetų giesmėse. A. Baranauskas puikiai perteikė gamtos paveikslą, kurį jis matė tuo metu. Jo sugebėjimas jausti gamtos grožį iškėlė net menkiausius, rodos,nevertingus dalykus. Lietuvis atėjęs į mišką mėgaujasi regimaisiais vaizdais: labiau akį veria miške aukštos ir lieknos pušys. Nepamirštami ir jaučiami malonūs nosiai kvapai: pušelių, sakų, samanų ir bruknių. Miškas ne tik kvepia gardžiai, bet jame gali išgirsti įvairių miško gyventojų balsų: kėkštų, šarkų, strazdelių ir už visus viršesnio lakštingalos balso. Tikram lietuviui miškas yra šventa vieta. Juk nuo senų senovės baltai kūreno aukurus girioje, prie medžių. Vaidilutės prižiūrėdavo amžinąją ugnį. Visos šios apeigos rodo, kad prieš daugelį šimtų metų žmogus ir miškas buvo viena visuma, todėl ryšiai tarp gamtos ir žmogaus, dvasinis jų bendravimas nepaprastai glaudūs. Pulsuoja miško gyvenimas išaukština visus, kurie jaučia tokius jausmus savyje. A. Baranauskas šia poema įtikino, kad lietuvis ir gamta nedalomi. Jų gyvenimai persipynę garbės, globos, meilės saitais. Bet kas galėdavo išsigydyti savo sielosir kūno žaizdas, įkvėpęs į plaučius miško esybės, pagonių laužų dūmų. Poeto sielvartas dél didžiausio Lietuvos turto - girių niokojimo perauga į protestą dėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!