Kas teikia žmogui ramybę? (Antanas Baranauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Aistis)

Jautrios prigimties individui ramybę teikia sugebėjimas atsigręžti į gamtą, ugdančią jo dvasią bei pasigėrėjimą jį supančia aplinka. Toks žmogus gamtą supranta kaip estetizmo šaltinį, leidžiantį perteikti tam tikras jo nuotaikas, išgyvenimus, pasiekti vidinę ramybę. Šiai individo mąstysenai įtakos turi romantinė pasaulėjauta – XIX amžiuje užgimusi literatūros bei meno srovė. Romantikų kūrybinį polėkį žadino santykis su gamta – būtent tokioje aplinkoje jie ieškojo nusiraminimo. Šios literatūros krypties atstovas buvo ir Antanas Baranauskas, poemoje „Anykščių šilelis“ vaizdavęs priešpriešą tarp praeities ir dabarties šilelio vaizdo. Kūrinyje pasakojama apie tai, kaip anksčiau lietuvis mišką saugojo ir mylėjo – pasikirsdavo tik tiek, kiek reikia malkoms, o ir šiuos medžius tuoj pat atsodindavo. Gamtos apsuptyje jis jautėsi pakylėtas, dvasiškai nusiraminęs, šilelio vaizdas eilėraščio kalbantįjį „ažu širdies tveria“. Miškas jam siejasi su krikščioniškąja ramybės pilnatve – rojumi, dangumi. Tačiau laikui bėgant šilelio vaizdas pakito – svetimšaliai okupantai miško negerbė ir godžiai jį kirto dėl pinigų, šilelis nuolat degdavo. Iš didingo miško liko tik „plika dykynė“, kurios vaizdas lietuvį veikiau graudino nei ramino. Poetas išreiškia lyrinio subjekto nusivylimą esama situacija – su nostalgija prisimenamas praeityje gyvavęs miškas, kurio viršūnės dangų rėmė. Netekęs šios dvasinį pasigėrėjimą bei pasididžiavimą teikusios aplinkos, lyrinis subjektas tarsi išgyvena vidinę sumaištį, konfliktą, nes netenka galimybės grožėtis gamtos didybe, jausti artumą su ja, miškas praranda estetinę savo vertę. Visa tai lemia neramią kalbančiojo būseną, dvasios susiskaldymą. Tokie išgyvenimai leidžia suprasti, jog žmogus yra gamtos dalis ir vidinę jo ramybę iš esmės lemia ryšys su jį supančia gamta, todėl kaip vienas iš jutimų, patiriamų miške, poemoje įvardijamas kaip jausmai – šilelio vaizdas lyriniam subjektui „širdį glosto, griaudžia“. Miško netektis atima iš žmogaus galimybę siekti artumo su gamta, su ja tapatintis, jaustis ramiai ir oriai. Taigi, buvimas gamtoje leidžia individui patenkinti savo poreikį estetizmui bei pripildo jo dvasią ramybės, todėl prarasta bendrystė su gamta liemia vidinę jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!