Tautiškumo samprata XIX a. pabaigos - XX a. pradžios literatūroje

XIX a. pradžioje prasidėjo lietuvių tautinės sąmonės atgimimas, tačiau tam sutrukdė carinė priespauda. Buvo uždarytas Vilniaus Universitetas, po 1863 metų sukilimo keturiasdešimt metų uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis. Stiprėjo ne tik rusinimas, bet taip pat lenkinimas ir vokietinimas. Tai galėjo lemti lietuvių nutautėjimą. Tačiau vis dėlto spaudos draudimui pradėta priešintis. Žmonės spausdino knygas lietuviškais rašmenimis, jas gabeno knygnešiai. Intensyvus lietuvių tautinis pasipriešinimas privertė carinę valdžią 1904 metais panaikinti spaudos draudimą. To meto literatūroje pastebima tautinio atgimimo idėjų. Vienas iš tautinio atgimimo iniciatorių buvo ir XIXa. lietuvių poetas romantikas Maironis, savo kūryboje iškėlęs tautiškumo atkūrimo idėjas. Jos akivaizdžios oratoriniame kūrinyje „Nebeužtvenksi upės“. Juo autorius kreipiasi į tautos vyrus ir ragina kovoti už protėvių apgintas idėjas. Eilėraštyje vaizduojama pavasarinė upė reiškia judėjimą į priekį, pokyčių metą. Atskleidžiama, koks turėtų būti žmogaus ir tėvynės ryšys – glaudus, nenutraukiamas. Keliama laisvos ir nepriklausomos Lietuvos idėja, pabrėžiama, kad žmogaus kaip piliečio pareiga yra pasiduoti pokyčių dvasinio išsilaisvinimo bangai ir drąsiai aukotis dėl savo šalies. Svarbiausia – tėvynė. Poetas kaip tikras patriotas pakeitė netgi savo lenkišką pavardę i lietuvišką bei visaip bandė įžiebti žmonėse patriotizmo kibirkštį. Taigi galima teigti, jog Maironio kūryba atskleidžia dvasinį lietuvių nubudimą XIXa. pabaigoje.
XIX amžiuje kitaip yra žvelgiama į tai koks turi būti tautiškas žmogus. Pasak vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų Vinco Kudirkos, tautinį identitetą padėti išlaikyti gali tik mylintis tėvynę ir aktyviai bendrai gerovei dirbąs asmuo. Daugelyje savo poemų Kudirka atskleidžia kokios jo manymu yra vertybės ir asmens savybės, kurias reikia puoselėti, siekiant išlaikyti lietuviškumą ir tautinį identitetą, valstybėje, kuri patiria carinę priespaudą ir beveik neturi laisvės. Poemoje ,,Labora“ jaunuoliai yra skatinami dirbti dėl Lietuvos kol dar yra jauni ir pajėgiantys: ,, Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus“ , nes gali būti per vėlu kažką pakeisti ateityje: ,,Vėlu juk prie darbo: nesėsi – nepjausi.“. Poezijoje Kudirkai svarbiausia buvo skatinti jaunuolius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!