Gamta yra itin artima Lietuvos krašto gyventojui, kadangi nuo pat seno žmogus jautė su ją glaudų ryšį. Senovės pagoniai iškeldavo gamtą kaip nežemišką dalyką – šventa, būtent todėl žmonės galvojo, kad gamtos elementai tai dievybės, kurioms žmogus privalo paklusti. Žinių apie tokį gamtos vaizdavimą galime rasti pirmoje lietuviškoje knygoje - Martyno Mažvydo „Katekizme“. Tačiau laikui bėgant ir pasikeitus Lietuvos religijai, gamta prarado būtąjį idealizavimą ir tapo labiau artimų dalykų – geru draugu, bet tokiu, kokio žmogus privalo klausytis ir dirbti išvien. Deja, bet vis labiau brendus žmogui jis nutoldavo nuo visados jį priimančios gamtos, kol istoriniai įvykiai neprivertė žmogaus pakelti ranką prieš buvusiąją ištikimą draugę – gamtą. Taigi, mano kalbos paskirtis yra papasakoti apie gamtą ir žmogaus santykį.
Pradėsime nuo to, kad Švietimo epochoje iškyla būtinumas vykdyti savo pareigą, tokiu būdu į lietuvių literatūrą ateina kunigas Kristijonas Donelaitis. Pagrindinis rašytojo tikslas iškelti paprastą žmogų, saikingai dirbanti savo darbą. Tokiu būdu, Kristijonas Donelaitis sukūrė didingąją epinę poemą „Metai“. Poemą sudaro keturios dalys: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“, pavadinimai atspindi metų laikų nuotaiką, o be to kiekvieną dalis prasideda įspūdingu gamtovaizdžiu aprašymu (išskyrus „Vasaros darbus“) priskirdamas gamtos elementams personifikacijos bruožų. („Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...“). „Metuose“ yra matomas ypatingas Kristijono Donelaičio religinis regėjimas, o kadangi gamta tai Dievo padarinys žmogus privalo jai paklusti. Šitaip iškyla pagrindinis kūrinio aspektas - būrų gyvenimas. Gamta supa būrą bei jo gyvenimas visiškai priklauso nuo gamtos. Nuo gamtos permainų priklauso būru darbai ir gyvenimo būdas, kadangi kūrinyje figūruoja ne visos Lietuvos gamta, bet tik vieno kaimo - Vyžlaukio. Poemoje darbas yra pagrindinis ir nuolatinis žmogaus gyvenimo palydovas: Pavasarį darbininkai užplūsdavo laukus, reikėdavo sėti, kad vėliau nuimtum derlių; Vasara – sunkus metų laikas baudžiauninkui, būtent tuomet žmogus dirbdavo be pertraukų, sustojimų. Vasarą darbų gausybė slėgdavo baudžiauninko pečius: mėšlavežis, šienapjūtė, rugiapjūtė, pupų ir žirnių rinkimas,...
Šį darbą sudaro 1085 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!