Kūrybos principai: gyvenimą vaizduoti kaip maksimaliai gražų, kilnų ir gerai sutvarkytą pagal iš anksto įsivaizduojamą grožio, tobulumo ir harmonijos idealą, kuris buvo susijęs su ,,stichinio materializmo” pasaulėjauta ir mitologija (istorija kaip stebuklas).
Būdingesni stiliaus bruožai: dėmesys kūniškam, žemiškam, materialiam grožiui, epinis objektyvumas ir daiktiškumas, monumentalumas, patetika ir harmoninga ramybė.
Susiformavo pagrindiniai epo, lyrikos ir dramos žanrai.
Kūrėjai ir kūrybos faktai: Homeras, Heziodas, Aischilas, Sofoklis, Euripidas, Aristofanas, Ciceronas, Vergilijus, Horacijus ir kt.
Kūrybos principai: išaukštinti žmogaus asketizmą ir kentėjimą. Kurti meną, kuriame išryškėtų ne daiktiškoji, kūniškoji realybė, o spiritualistinė, aukščiausioji idėja, amžina, nekintama gyvenimo tvarka ir pastovumas.
Liaudiškoji kryptis ,,dieviškų” pradų ieškojo pačiame žmoguje.
Būdingesni stiliaus bruožai: alegorinis, simbolinis vaizdų pobūdis, fantastiškumas; charakteriai – idėjų ruporai; siužetai – atliekančių nepaprastus žygius herojų – riterių, o religinėje literatūroje – kankinių ir šventųjų gyvenimas.
Kūrėjai ir kūrybos faktai: herojinis liaudies epas (,,Rolando giesmė”, ,,Nibelungų giesmė”, ,,Sakmė apie Igorio žygį”), trubadūrų ir minezingerių lyrika, satyra, riterinis romanas.
Gotika (XII – XVII a.)(XIX a.)
Kūrybos principai: kurti meną (statyti bažnyčias), išreiškiantį dieviškos tikrovės simbolį, kuris atitrauktų žmogų nuo žemiškosios tikrovės, kreiptų jo žvilgsnį aukštyn į ,,anapusinį” pasaulį.
Būdingesni stiliaus bruožai: ažūriniai bokštai ir aukštyn kylančios smailios viršūnės bei arkos, vitražas, skulptūros fasade ir viduje.
Kūrėjai ir kūrybos bruožai: architektūros paminklai: Perkūno namai Kaune, Šv. Onos bažnyčia Vilniuje (pseudogotika – Rokiškio ir Palangos bažnyčios).
Renesansas (XIV – XVII a.)
Kūrybos principai: Iškelti žmogų į pasaulio centrą, atsisakyti religinio asketizmo. Humanizmo požiūriu vaizduoti žmonių santykius ir aplinką, ginti žemiškus žmogaus interesus, sveikų, natūralių instinktų pasireiškimą, teikti džiaugsmą ir kelti optimizmą. Istoriją vaizduoti kaip kintantį procesą.
Būdingesni stiliaus bruožai: visų ankstesnių meninių laimėjimų sintezė; realistinių, buitinių ir fantastinių pradų derinimas, mitologinių ir biblinių siužetų, folkloro tradicijų panaudojimas, meninės harmonijos siekimas, meilės lyrikos paplitimas, satyros plėtotė., filosofiniai ir psichologiniai elementai.
Kūrėjai ir kūrybos faktai: Dantė, F. Petrarka, Dž. Bokačas, F. Rablė, M. Servantesas, P. Ronsaras, V. Šekspyras.
Lietuvoje – M. Husovianas ir kt.
Architektūros paminklai Lietuvoje:...
Šį darbą sudaro 1278 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!