Moters paveikslas literatūroje: nuo Antikos iki XX amžiaus

Viešasis kalbėjimas: ,,Moters paveikslas literatūroje: nuo Antikos iki XX amžiaus.“

Visais laikais literatūroje buvo rašoma apie moteris, nes jos yra svarbios šeimoje ir gyvenime. Per tiek metų moters padėtis visuomenėje dažnai keitėsi. Ilgus metus paklūstančios ir engiamos vyrų, dabartinėje visuomenėje jos užima labai svarbią dalį. Marija Aušrinė Pavilionienė yra savo straipsnyje paminėjusi ,,Moters prigimtis buvo suskaidoma- nekaltumas, dorovingumas ir motinystė buvo gerbiami, o moters seksualumas- smerkiamas ir niekinamas.“ Neretai galime išgirsti moteris apibūdinant kaip dailiosios ir silpnosios lyties atstoves. Dažnai vaizduojamos kaip silpnos, privalančios paklusti, auginti vaikus ir tvarkytis namų buityje. Turintiems šiek tiek kitokias vertybes ir supratimą gali pasirodyti keista, bet moterys vis dažniau literatūroje vaizduojamos kaip stiprios, tvirtos ir nepriklausomos asmenybės. Ši tema nagrinėjama knygose: „Meilė, džiazas ir velnias“ ir „Antigonė“. Koks moterų įvaizdis aprašomas šiose knygose?

Vienas žymiausių Antikos laikotarpio tragikų Sofoklis savo kūrinyje ,,Antigonė“ aprašo dvi visiškai skirtingo būdo seseris, jų nuolankumo aspektus ir pareigos jausmą. Retai Antikiniuose kūriniuose pasirenkama vaizduoti moterį su stipriomis savybėmis, bet būtent toks įvaizdis suformuojamas pagrindinės veikėjos. Labiausiai išryškėja sesių charakteriai, kai miršta brolis. Kreonas vieną brolį Eteoklį palaidoja pagal papročius, o Polineiką paliko nepalaidotą. Antigonei abu broliai buvo vienodi ir ji nepritaria tokiai neteisybei. Negavusi sesers Ismenės palaikymo viena sugalvojo palaidoti. Kai Kreontas sužinojo kas sulaužė jo įsakymą iškart pasikalbėjo su Antigone. Vėliau atėjo ir Ismenė, kuri būtų prisiėmusi kaltę jei sesuo būtų pasakiusi jog kartu tai padarė. Ismenė bandė ginti Antigonę prieš Kreontą, tačiau jis nusprendė, kad kaltos abi. Šioje situacijoje iškeliamas narsios, atkaklios, neklausančios valdovo įsakymų, turinčios tvirtus savo principus ir nebijančios mirti dėl savo vertybių Antigonės paveikslas. Ismenė kardinaliai skiriasi nuo sesers. Pasirodo klausančios Kreonto įsakymų, tradicinės tų laikų moters, nuolankios, gyvenančios ramiai ir komfortiškai Ismenės paveikslas. Stereotipai rodo, kad dvi seserys yra lyg dvi vienodos asmenybės. Tačiau šį stereotipą panaikina šis konfliktas. Jų panašumas šitoje situacijoje yra ginimas viena kitos, o Ismenės žodžiais „Padėjau pilti aš, jei taip sako sesuo, ir atpildą už kaltę kęsiu draug su ja“. Taigi Sofoklio kūrinio „Antigonė“ veikėjai ryžtingai siekia tikslo, ir iki pabaigos lieka savo vertybėms ištikimi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!