Moters portretas XX a. lietuvių literatūroje

Indų išmintis byloja, kad moteris – tai kurianti būtybė, linkusi aukotis dėl kitų žmonių gerovės, turinti humanistinę pasaulėjautą ir jautrią sielą. Ji veda savo artimuosius dvasinio tobulėjimo link, todėl įkūnija šviesųjį motiniškumą. Tokia moteris yra vaizduojama ir Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Tačiau XX a. lietuvių literatūroje yra vaizduojama ir sirenos tipo moteris. Pasak šveicarų filosofo ir moderniosios psichologijos kūrėjo Karlo Gustavo Jungo, literatūroje dažnai vaizduojama moteris sirena, kuri lengvai suvilioja vyrą, neskatina jo kūrybiškumo, įvelia į vidinį chaosą. Moteris, kuri, pasitelkusi savo žavesį, eleganciją ir motinišką švelnumą, sugeba vyrui padėti atrasti jo gyvenimo kelią, atitinka tarpinį variantą tarp šviesiojo motiniškumo ir moters sirenos. Tokios moters literatūrinis portretas tapomas Vinco Mykolaičio-Putino kūrinyje ,,Altorių šešėly‘‘. Visgi moteris gali būti ne tik kuriantis, bet ir visa naikinantis pradas. Pasitelkusi savo grožį ir moterišką klastą, ji gali sukelti sumaištį vyro gyvenime, sujaukti jo vidinę ramybę. Galiausiai, pražudyti ir fiziškai. Tokia moteris yra vaizduojama Mariaus Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“.
Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“ vaizduoja motinišką švelnumą įkūnijančią moterį, skatinančią gėrį ir linkusią aukotis. Tokia moteris atitinka kuriantį pradą, todėl ji veda savo artimuosius dvasinio tobulėjimo link. Būtent tokios moters literatūrinį portretą tapė neoromantizmo (literatūros srovės) atstovai. Neoromantikai buvo idealistai (tikėjo pasaulio gėriu ir grožiu), todėl jie siekė kurti doro, morališkai stipraus žmogaus paveikslą: tai menininkai, kure siekia pasauliui atskleisti grožį, skatina gėrį, nori žmones atitraukti nuo buities ir priartinti prie aukštesnės būties. Neoromantizmo literatūros krypčiai priklausė ir Šatrijos Ragana, romantinės pasaulėjautos, krikščioniškosios pasaulėžiūros kūrėja. Jos kūrinys „Sename dvare“ nukelia skaitytojus į XIX a. antrosios pusės dvarininkų gyvenimą, kurį regime Irutės (aštuonerių metų mergaitės) ir jos motinos akimis: jos apmąsto dvaro buitį, namiškių pokalbius, santykius su kaimiečiais, giminaičių vizitus. Dvaro aplinkos vaizdai persmelkti romantinei pasaulėjautai būdingo paslaptingumo ir ilgesio viskam, kas gražu. Tokios idiliškos aplinkos atstovė yra mamatė Marija – dvaro ponia, trijų mažų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!