Emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos diegimas ikimokyklinio muzikos pedagogo veikloje

Lietuvos valstybiniuose 2003- 2012m švietimo strategijos nuostatuose teigiama, jog švietimas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes: demokratijos ir rinkos ūkio plėtrą, globalizaciją, informacijos gausą, sparčią kaitą, visuomenės išsiskaidymą. Švietimas turi padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Tam būtini esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie padėtų didinti švietimo sistemos efektyvumą, išplėsti švietimo prieinamumą, sukurti sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, užtikrinti europinius standartus ir šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančią švietimo kokybę.
Šiaučiukėnienės (2006) nuomone, šiuolaikinės visuomenės pokyčiai visame pasaulyje meta bauginantį iššūkį tiems, kurių užduotis parengti vaikus XXI amžiui. Mokytojams nuo mokymo programų sudarytojų iki mokymosi procesų skatintojų kyla klausimas, kaip kuo geriau nedidinant mokymosi krūvio parengti vaikus sėkmingam, klestinčiam ir produktyviam gyvenimui ateityje, kurio negalime numatyti. Švietimui reikalinga nauja turinio politika, kuri būtų orientuota ne į žinių perteikimą, bet į bendrųjų gebėjimų (visų pirma, gebėjimo mokytis savarankiškai naudotis žiniomis, vertybinių nuostatų ugdymą) ir dabarties asmeniui būtinų kompetencijų suteikimą. Reikalinga turinio pertvarka, kuri būtų grindžiama ne žinių reprodukavimu, bet jų interpretavimu (analize, kritišku vertinimu, naudojimu praktikoje).
Nuo seno menas, o ypač muzika buvo pagrindine humaniškos ir harmoningos asmenybės ugdymo priemonė. Ši samprata ypač aktuali dvasinės krizės apimtoje mūsų visuomenėje. Muzikos mokymo paradigmos į mokymosi paradigmą virsme tampa aktualu sukurti nuolatinio tobulėjimo mechanizmą, apimantį muzikinės veiklos gerinimą, švietimo procesų tobulinimą, profesinės kompetencijos kėlimą, visuotinės muzikinės kultūros augimą.
Ikimokyklinėje įstaigoje muzikinis ugdymas yra viena iš svarbiausių ugdymo sričių, todėl svarbu ieškoti efektyvių ikimokyklinio muzikinio ugdymo metodų. Iki šiol Lietuvoje ikimokyklinio muzikinio ugdymo pedagogai neturi vieningos ikimokyklinio muzikinio ugdymo sistemos. Kiekvienas pedagogas gali laisvai rinktis ikimokyklinio muzikinio ugdymo metodus, įgalinančius sėkmingai organizuoti muzikinį ugdymą. Daugelis ikimokyklinio ugdymo muzikos pedagogų dirba vadovaudamiesi prof. A. Katinienės (1983), E. Veličkos (2003- 2004), V. Krakauskaitės (1994) muzikinėmis programomis, kitiems artimos E. Gordon (2004) ar N. Vetluginos (1968)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!