Dievoieška lietuvių literatūroje (potemė)

Dievoieška lietuvių literatūroje

Turbūt kiekvienas žmogus savo gyvenime ieško tikėjimo šaltinio. Tikėjimas žmogų gydo, padeda atrasti savo stiprybes, nepasiduoti gyvenimo sunkumams. Dažnas individas ramybę atranda melsdamasis ar kitaip išreikšdamas savo tikėjimą. Lietuvių literatūroje plačiai aprašoma tema yra dievoieška. Apšvietos epochos Lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio poemoje “Metai” žmogui tikėjimas yra privaloma žmogaus savybė, neoromantikės Šatrijos Raganos apysakoje “Sename dvare” tikėjimas yra tarsi vidinio pasaulio mokytoja. Filosofinės pasaulėjautos rašytojo Vinco Mykolaičio – Putino psichologiniame intelektualiniame romane “Altorių šėšely” buvo manoma, jog tikėjimas leis pajusti stiprų ryšį su Dievu. Žmogus bando atrasti ryšį su Dievu dėl įvairiausių priežasčių. Taip įgauna vidinę ramybę, kuri šiais laikais yra labai vertinama. Taigi, kaip dievoieška atskleidžiama lietuvių literatūroje?

Visų pirma, tikėjimas yra svarbus žmogaus moralinėms vertybėms išlaikyti. XVIII amžiaus vidurio Apšvietos epochos Mažosios Lietuvos literatūros klasiko Kristijono Donelaičio poemoje „Metai” doras žmogus yra tikintis, saugantis ir puoselėjantis bendruomenės tradicijas. Krašto lietuvių (lietuvininkų) tikėjimas, papročiai, kultūra skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių. Mažosios Lietuvos gyventojai daugiausia buvo evangelikai liuteronai. Ši krikščionybės kryptis skatino gyventi paprastai, kukliai, dirbti, pasitikėti Dievo tvarka. Darbas buvo vertinamas kaip svarbiausia žmogaus pareiga. Poemoje būrams yra labai svarbi religija, nes ji suteikia gyvenimo prasmę ir parodo, kaip reikia gyventi. Ji suformuoja būrų pasaulio supratimą ir moko pasirinkti tinkamas vertybes. Todėl būrams svarbus darbštumas, pagalba ir meilė kitam. Tikintys būrai yra vadinami „viežlybaisiais”, o tie, kurie išsižada Dievo, vadinami „nenaudėliais”. Bendruomenėje dori, „viežlybieji” būrai yra gerbiami, o nereligingi, „nenaudėliai” būrai yra smerkiami ir niekinami. Toks bendruomenės elgesys yra dėl to, kad religija yra laikomas svarbiausiu gyvenimo dalyku, kurio nepaisymas yra nepriimtinas. Būrai besąlygiškai pasitiki Dievo tvarka ir mano, jog tinginiavimas yra Dievo tvarkos laužymas. Kristijonas Donelaitis buvo pietistas, o pietizmo atstovai vertino šias vertybes. Kūrinyje „viežlybo” būro pavyzdžiu galime laikyti Selmą. Jis išlieka ištikimas religijai ir Dievo tvarkai. Vardas Selmas gali būti kildinamas iš Biblijos išminčiaus Saliamono vardo. Būtent tikėjimas yra pamatinė vertybė, kuri nulemia žmogaus moralę. Suprasdamas Dievo svarbą Selmas mokina ir kitus būrus, jog nereikia skųstis savo „būriška“ dalia. Kita vertybė, kurią ypač vertino pietistai yra tradicijų laikymasis. ,,Viežlybasis” būras Krizas pastebi, jog lietuviai praranda savo dorybingumą, kai netenka savųjų tradicijų. Papročių laikymasis padeda išlikti tautai, nes ji išlieka tik tada, jei turi savas tradicijas ir kalbą. Todėl „viežlybasis” būras Lauras ragino būrus neatsisakyti vyžų, nes yra dalis tautos tradicijų, be kurių bendromenė išnyksta. K. Donelaičio poemoje „Metai” dievoieška ir tradicijų laikymasis suformuoja būrų doros sampratą, kuri leidžia lengviau gyventi bendruomenėje, neprapulti kitataučių apsuptyje. Taigi, tikėjimas Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ leidžia būrams atrasti doros kelią.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!