Dievoieška lietuvių literatūroje

Iškilaus XX a. lietuvių rašytojo Juozo Apučio moderniame psichologiniame apsakyme „Horizonte bėga šernai“ dievoieška atskleidžiama kaip viena pagrindinių vertingo gyvenimo paieškos galimybių. Kūrinyje Dievo vardas sutinkamas lyg ir atsitiktinai, jis neakcentuojamas, pamaldaus žmogaus paveikslo taip pat neišvystame. Visgi, literatūros žavesys atsiskleidžia būtent tokiose situacijose, kai daug kas pasakoma nepasakant tiesiogiai. Taip yra ir J. Apučio kūryboje: Dievo balsas girdimas pro kasdienybės šurmulį iš patyrusiojo nuopuolį pagrindinio veikėjo Gvildžio lūpų. Pagrindinis personažas jaučia egzistencinį nerimą. Liūdesio priežastys neįvardijamos, tačiau nepaaiškinama jėga jį traukia prie gana simbolinių vietovės ženklų - kalnelio ir akmens. Gvildys „truputį svirduliuodamas“ užkopia ant kalnelio ir patiria nušvitimą, lyg ir dvasinį susitaikymą, supranta „jog turės mirti“, jaučiasi esąs „svieto laikrodis“, kuris yra „ne toks, kurį prisuka, o toks, nuo kurio viskas priklauso“. Taip jis tapatinasi su Dievu: „tu spinduliuoji šviesas ir spalvas, girdai upėse gyvulius ir žmones, krauni paukščiams lizdus ir saugai nuo vanagų plikus mažylius, tu tvarkai protingiausius dalykus“. Visą šį jausmą inspiruoja plačios vyro matomos erdvės – iki Šatrijos, iki horizonto ir dar už jo....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!