Didaktikos teorija

Kiekvieno mokytojo tikslas yra ugdyti sumanią, kūrybiškai mąstančią asmenybę, gebančią savarankiškai plėtoti įgytas žinias. Šiems ugdymo siekiams skleisti svarbu yra taikyti tinkamus mokymo ir mokymosi metodus ugdymo praktikoje.
Galimybė pasirinkti metodus mokytoją įpareigoja ne tik juos žinoti, bet ir gebėti juos taikyti, atsižvelgiant į šiandienos mokyklai keliamus asmenybei ugdyti reikalavimus.
Galimybė pasirinkti metodus pedagogą įpareigoja ne tik juos žinoti, bet ir gebėti juos taikyti, atsižvelgiant į šiandienos mokyklai keliamus asmenybės ugdymo reikalavimus. Juolab, kad dabartinė civilizacija laukia kūrybingo, iniciatyvaus, veiklaus, komunikabilaus, gebančio komunikuoti ne tik Europos, bet ir pasaulio plotmėje. Vadinasi, tinkamas metodų pasirinkimas daro įtaką asmens pedagoginei ir filosofinei sampratai visuomenėje.
Gana ilgai švietimo sistemoje dominavo tradicinio mokymosi samprata, grįsta mokymu, t.y. informacijos perteikimu. Labiausiai priimtiną moksleivių ugdymui klasikinių metodų, kurie orientuoti į mokytoją klasifikaciją pateikia Jovaiša (1997, p. 133), 5 lentelė.
Didaktika – mokymo ir mokymosi mokslas. Skiriama bendroji didaktika, nagrinėjanti bendruosius mokymo/si organizavimo ypatumus, bei, pavyzdžiui, universitetinė didaktika, kurioje daug vietos skiriama savarankiškumui ir mokymosi įgūdžiams.
Didaktika nagrinėja:
• mokymo tikslus ir uždavinius;
• mokymo principus – svarbiausius reikalavimus mokymui;
• turinį, t.y. ko mokyti kiekviename amžiaus tarpsnyje;
• mokymo metodus;
• mokymo organizavimo formas.
Kaip matome, kai kuriuos elementus jau aptarėme ankstesniame skyriuje. Tačiau, kaip minėta 6 skyriuje, šiuo metu yra tokia gausa metodų, kuriuos galima pasitelkti mokant ir mokantis (mokykloje, universitete, įmonėje organizuojame seminare, nevyriausybinės organizacijos inicijuotoje vasaros mokykloje), kad šiems klausimams skiriamas atskiras skyrelis, pabrėžiant universitetinės didaktikos ypatumus. Universitetinėje didaktikoje didžiausias dėmesys skiriamas ne tik akademinei kompetencijai, bet ir operacinei bei tapsmo kompetencijoms, pabrėžiama mokėjimo mokytis (gebėjimas kritiškai mąstyti, analizuoti, argumentuoti) reikšmė šiuolaikinėse studijose ir rengiantis karjerai (Barnett, 1997, Zuzevičiūtė, 2005).
Mokymo metodų klasifikacija (L. Jovaiša, 1997) 5 lentelė
Informaciniai metodai
Teikiamieji
Pasakojimas (siužetinis, aprašomasis, aiškinamasis)
Paskaita (mokyklinė, akademinė)
Teikiamasis pokalbis (genetinis, analitinis, sintetinis)
Demonstravimas
Literatūros panaudojimas
Atgaminamieji
Atpasakojimas (raštu, žodžiu)
Kartojimo pokalbis (atkūrimo, apibendrinimo)
Tikrinamasis pokalbis (apklausa, kolokviumas, įskaita, egzaminas)
Rašiniai (kontrolinis, įspūdžių ir kt.)
Iliustravimas
Operaciniai metodai
Pratybų
Treniruotė (pagal pavyzdį, instrukciją, užduotį)
Kontekstinės pratybos (komentavimo, aiškinimo)
Kūrybinės pratybos
Skaitymo ir rašymo metodai
Grafiniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!