Išsami hodegetikos teorija

Hodegetika – pedagogikos šaka, nagrinėjanti auklėjimą. Pirmasis šį terminą pavartojo J.Herbertas (hodegeo – vedu, rodau kelią). Hodegetika Herbertui siaurąja prasme auklėjimas. Prof. S.Šalkauskis hodegetika vadino dorinimą, o dorinimą jis laikė asmenybės auklėjimą. Jo minčiai pritarė A.Maceina – hodegetika auklėjimas arba dorinimas.
Hodegetiką įtvirtino Leonas Jovaiša. Grąžina terminą 1995, išleido pirmą knygą po sovietmečio. L.Jovaišai hodegetika – mokslas apie auklėjimą.
Hodegetika apima teoriją ir praktiką. Hodegetika mokslas, nes turi turinį, tikslus, uždavinius… B.Bitinas “Hodegetika” – auklėjimo teorija ir technologija. Speciali pedagogikos disciplina. Speciali ugdymo tikrovės šaka, daugiausia nagrinėja vertybių funkcionavimą ir jų kaip visuomeninės patirties perdavimo ir įsisavinimo procesą. Vertybės: dorovinės, moralinės; socialinės, visuomeninės; materialinės; dvasinės(religinės, etinės, dorovinės,pažintinės, kultūrinės, estetinės); tautinės, nacionalinės; bendražmogiškos (žmogus, gyvybė, darbas).
atsakingai naudotis laisve;
atrasti gyvenimo prasmę ir misiją(pašaukimą);
susikurti prasmingą gyvenimo būdą;
tinkamai save aktualizuoti;
padėti įgyti kompetenciją (socialinę, moralinę, estetinę, religinę…);
adaptuotis bei socializuotis visuomenėje;
veikti savo tautos ir valstybės labui;
tapti kūrybišku visuomenės nariu;
tapti autentišku žmogumi.
Paskirtis – padėti susikurti (susidaryti) individui (auklėtiniui) adekvačius [visiškai atitinkančius] santykius su pasauliu, grindžiamus tiesos, gėrio, grožio, šventumo vertybėmis. Santykiai:
1. su savimi; 2. su kitais žmonėmis; 3. su šeima; 4. su visuomene; 5. su tauta; 6. su valstybe; 7. su bažnyčia; 8. su gamta; 9. su kultūra; 10. su darbu; 11. su profesija; 12. su žmonija; 13. …
Brandžiu žmogumi padeda tapti vertybės. Reikia:
a) atrasti, pažinti, pripažinti, pamilti vertybes;
b) siekti vertybių ir apsispręsti dėl jų;
c) įgyvendinti bei kurti jas ir pan.
Iš to, kas pasakyta, galima daryti šias išvadas: pati svarbiausia auklėjimo paskirtis – padėti individui tapti brandžia asmenybe, tobulinant jo dvasinį pasaulį, t.y. sudvasinti jo prigimtines galias. Iš čia kyla konkrečios auklėjimo funkcijos:
• padėti individui atrasti, pasirinkti ir internalizuoti (įsisavinti) aukščiausias vertybes (tiesos, gėrio, grožio, šventumo) kaip žmogaus prigimties, kaitos bei evoliucijos pagrindą;
• padėti susidaryti adekvačius santykius su pasauliu, grindžiamus šiomis vertybėmis, bei skatinančius pagal jas veikti bei elgtis;
• pažadinti individo norą pažinti save ir ieškoti būdų, padedančių patenkinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!