Humanistinio ugdymo teorija

Žmogaus gyvenimas prasideda tik išvydus šį pasaulį, kai tik gimusį, dar nuogą nieko nepatyrusį naujagimį priglaudžia švelnios motinos rankos prie krūtinės. Jau tada užsimezga tas pirmasis motinos ir vaiko ryšys, kuris turi didelę įtaką tolimesniam jų bendravimui ir tarpusavio supratimui. Mažas bejėgis kūdikis nuo jį supančios meilės, tėvų rūpesčio pradeda kurti savo individualius santykius su jį supančia aplinka, kuri susideda iš fiziologinių, saugumo, meilės, aplinkos pažinimo, o vėliau ir savo vertės pajautimo poreikių. Vėliau vaikas auga, mokosi vaikščioti, kalbėti ir mastyti, dairosi į jį supantį pasaulį, siekia mokslų, tai lyg nesibaigiantis procesas, kurį galima pavadinti asmenybės augimu. Todėl šios asmenybės kūrimui turi didelę įtaką, kokioje terpėje vaikas vystos jau nuo pirmųjų jo gyvenimo metų.
Praeito šimtmečio antroje pusėje Amerikoje humanistinės psichologijos atstovai Carlas Rogersas ir Abrahamas Maslow sukūrė humanistinio vaikų ugdymo teoriją. Aprašytas autorių knygose mintis apie asmenybės augimą, švietimą, jos tobulėjimo aplinkos kūrimą, bei psichologinį brendimą galima vadinti klasikinėmis. Lietuvoje į vaiką orientuoto auklėjimo principais susidomėta po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, atnaujinant tradicinės sovietinės mokyklos mokymo principus, idėjas. Viena pirmųjų apie humanistinės psichologijos svarbą prabilo ir gan plačiai savo knygoje „Humanistinis mokymas mokykloje“ išdėstė apie mokytojo ir mokinio santykius mokykloje Vitalija Lepeškienė. Šioje knygoje patarimų gali rasti ne tik pedagogai, tėvai, bet praverstų paskaityti ir jauniems žmonėms, juk gairės, kad mūsų jaunimas augtų laisvai, pasitikintys savimi, bendraujantys, mylėtų ir suprastų gamtą, būtų kūrybiški, nebūtų abejingi senam žmogui ar invalidui, padėtų kiekvienam atrasti patiems save. Savo darbe norėčiau paanalizuoti mokymo ir mokymosi metodus, kurie mano manymu pradedami naudoti mūsų bendrojo lavinimosi mokyklose.
Pagal A. Maslow asmenybės teoriją pajusti kiekvienam save, kad esam šio to verti galima tik įvykdžius, patenkinus fiziologinius, saugumo, meilės, budrumo poreikius. Žmogaus gebėjimas būti savimi (buvimo psichologija) priimti save tokį, koks esi, nesidairant į aplinkinius, juk šios teorijos žmogus - idealas yra save aktualizuojantis žmogus. Toks žmogus savikritiškas, pasveriantis savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!