Humanistinė ugdymo koncepcija

 Humanistinė ugdymo koncepcija man-priimtinausia todėl, kad jos centru, kaip didžiausia vertybe, laikomas žmogus, kuris yra atsakingas už savo veiksmus, gali tobulėti, augti, vystytis, yra apdovanotas laisve bei kūrybinėmis galiomis. Taip pat mane sužavėjo ir humanistinės psichologijos atstovo A. Maslow saviaktualizacijos idėja, kuri, mano manymu, yra bene svarbiausia kiekvienos asmenybės gyvenime, nes tik išreiškęs save, tapęs tuo, kuo iš tiesų nori ir turi būti žmogus gali jaustis laimingu. Tiesa, humanistinis ugdymas pabrėžia ir asmenybės unikalumą, nepakartojamumą, pozityvią prigimtį, o žiūrėti į ją teigiamai- labai svarbu. Žavėjausi ir mintimi, jog čia žmogus yra nuolat augantis, kintantis, o tai turbūt yra didžiausia kiekvieno iš mūsų, o kartu ir mano pačios siekiamybė. Ši ugdymo koncepcija man priimtina ir todėl, kad skatina palaikyti toleranciją, lygybę mokykloje, siekti kurti nuoširdžius ugdytinio ir ugdytojo santykius, kas yra geros, teigiamos atmosferos ugdymo įstaigoje priežastimi. Taip pat, vienas iš humanistinio ugdymo tikslų- siekti, jog vaikas suvoktų pasaulio grožį, pajustų gyvenimo prasmę. Manau, kad šis uždavinys yra nepaprastai svarbus, nes tik realizavęs jį, ugdytinis gali išmokti džiaugtis.
Galėčiau paminėti ir tai, jog laisvojo ugdymo paradigmai priskiriama humanistinė ugdymo koncepcija, išsiskiria ir gana savitais bruožais. Beje, nors humanistinės filosofijos pradžia- antikos laikai, o jos atstovai sofistai-filosofinės antropologijos pradininkai (Sokratas, Protagoras ir kt.), kurie filosofijos objektu laikė žmogų, nemažai dėmesio skyrė jo pažinimo metodams, vis dėlto , profesoriaus B. Bitino teigimu, humanistinės pedagogikos ištakos slypi ne filosofijoje, o psichologijoje, kuri analizuoja asmenybę kaip holistinį fenomeną jos tapsmo procese. (B. Bitinas. Ugdymo filosofija. 2000, P. 169).
Taigi, visų pirma, pradėsiu nuo to, jog humanistinė ugdymo koncepcija pasižymi gana savitu požiūriu į žmogaus prigimtines galias. Štai vienas ryškiausių humanistinės psichologijos atstovų A. Maslou teigė, jog žmogaus prigimtis yra pozityvi, teigiama, o blogiausiu atveju- neutrali. Jis plėtojo ir saviaktualizacijos idėją, teigė, jog žmogui iš prigimties būdingas veržimasis į ateitį, siekis laisvai realizuoti savo galias: kūrybiškumą, savybes,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!