Darbuotojų skaičiaus nustatymo būdai

Pagrindiniai poreikio nustatymo parametrai yra bendrasis ir papildomasis poreikis.
Bendrasis poreikis - tai valdymo personalo skaičius, kurio reikia įmonės uždaviniams spręsti.
Papildomasis poreikis - tai darbuotojų skaičius, kurio reikia papildyti sistemą, kad darbuotojų skaičius planinio laikotarpio pabaigoje būtų lygus bendrajam poreikiui.
Papildomojo poreikio papildymo šaltiniai parodo, iš kokių išorinių ir vidinių šaltinių padengiamas papildomasis poreikis.
• papildomojo poreikio padengimo vidinius ir išorinius šaltinius.
Bendrajam personalo poreikiui įmonės lygiu nustatyti yra taikomas pareigybių metodas. Taikant šį metodą apskaičiuojamas reikiamas darbuotojų skaičius pagal atskiras pareigybes (darbininkų - pagal specialybes), vėliau jos grupuojamos pagal personalo kategorijas (vadovai, specialistai, kiti tarnautojai, darbininkai), o jei reikia - pagal funkcijas, lygius. Tai kompleksinis ir universalus metodas, kurį taikant galima apimti visus darbuotojus ir apskaičiuoti bendrąjį jų poreikį įvairiu detalumu.
Visus metodus, kurie taikomi bendrajam poreikiui nustatyti, galima skirstyti į dvi grupes:
1) skaičiuotinus-analitinius;
2) patyriminius - statistinius.
Statistiniai-analitiniai metodai yra taikomi bendrajam poreikiui apskaičiuoti jau veikiančiose įmonėse, kai jose vyksta esminiai pokyčiai arba išryškėja faktinės personalo sistemos trūkumai.
Skaičiuotiniai metodai taikomi, kai yra žinoma, kiek darbų reikia atlikti, kokios jų atlikimo laiko ir aptarnavimo normos.
Žinant darbų nomenklatūrą “m”, gamybos apimtį “n”, darbo atlikimo laiko normą “t” , efektyvinį darbo laiko fondą “Fef” ir normų įvykdymo koeficientą “kn”, lengvai galima apskaičiuoti reikiamą darbuotojų skaičių:
d = ni x ti / F ef x kn.
Ši formulė dažniausiai taikoma pagrindinių darbininkų skaičiui apskaičiuoti, žinoma, ją galima taikyti ir rutininius darbus atliekančių darbuotojų (technologų, konstruktorių, mašininkių ir pan.) skaičiui nustatyti.
Vietoje laiko normų neretai taikomos aptarnavimo (vadovams - valdomumo) normos. Jose numatyta, kokį plotą turi nuvalyti valytoja, kiek darbininkų aptarnauja vienas normuotojas, staklių - vienas remontininkas ir pan.
Valdomumo normos taikomos vadovų skaičiui normuoti. Jas matematiškai pagrindė V.A. Graičiūnas. Jis įrodė, kad aukštame valdymo lygyje tiesioginių pavaldinių skaičius būtų ne didesnis kaip 5.
Jei įmonės normatyvinė bazė yra gera, stabili nomenklatūra, tai skaičiuotiniai metodai duoda labai gerų rezultatų. Tačiau dažnai įmonėje šių prielaidų nėra,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!