Darbuotojų motyvacija ir skatinimo planai

Jau pačioje vadybos mokslo pradžioje buvo pastebėta, kad valdymo efektyvumą itin lemia tai, kaip gebama darbuotojus sudominti darbu ir paskatinti juos rezultatyviai veikti. Tuo atveju, jeigu vadovo nurodymo vykdytojui negarantuojamos jokios paskatos, neverta net tikėtis, kad jis bus tinkamai įvykdytas.
Pasirodo, noras būti paskatintam būdingas visam gyvajam pasauliui. ,,Visa, kas reaguoja į skatinimą, yra gyva. Visa, kas gyva, nori būti skatinama”, - konstatavo H. Emersonas, suformulavęs dvylika darbo našumo didinimo principų.
Stebėjimų duomenys duoda teisę tvirtinti, kad gerai organizuotas skatinimas įgalina darbuotojus veikti taip, kad kurį laiką jiems neprireikia jokio vadovavimo, nes, remdamiesi ankstesne patirtimi, jie renkasi vadovui patinkančio elgesio modelį.
Deja, praktikoje šie nieko nekainuojantys darbuotojų skatinimo metodai dažniausiai ignoruojami, nors darbuotojai juos itin vertina.
Taip yra ir taip, kad užuot ėmęsi aktyvinančių skatinimo priemonių, daugelis vadovų mieliau taiso savo darbuotojų klaidas ir už jas baudžia, įspėdami, peikdami ar net atleisdami iš darbo. Tačiau specialistų nuomone, taikant bausmes galima tik trumpam pagerintipadėtį, bet neįmanoma užtikrinti nuolatinio veiklos tobulėjimo.
Aišku, negalima teigti, kad derėtų visiškai atsisakyti bausmių. Juk iš tikrųjų kartais vadovui nebelieka nieko kito, kaip tik barti, bausti ar atleisti darbuotoją. Tačiau prieš imantis šių priemonių siūloma bandyti pasitelkti pripažinimą, pagyrimus, deramą materialinį atlygį ir šiaip ,,išprovokuoti” pageidaujamą darbuotojo elgesį, t. y. jį motyvuoti.
Susipažinus su itin gausiu klestinčių organizacijų vadovų naudojamų motyvavimo priemonių arsenalu, kyla klausimas, kodėl jų tiek daug, kas lemia jų pasirinkimą vienu ar kitu atvju?
Norint tai išsiaiškinti, visų pirma reikia suvokti keletą esminių dalykų.
Ir motyvacijos teorijos, ir motyvavimo praktika labiausiai domisi sąmoningu žmogaus elgesiu, kurį elgesio skalėje aptinkame tarp refleksų ir įpročių. Ši žmogaus elgesio sritis vadinama įtaka.
Įtaka – tai gebėjimas keisti individų elgesį.
Motyvacijos teorijos mėgina paaiškinti, kokių tikslų siekia individai, kokias veiklos alternatyvas jie mato, kokie yra jų poreikiai.
Įvertinant tai , kuo grindžiamas žmogaus elgesys darbe, kokios vidinės tokio elgesio priežastys, motyvacijos teirijas galima suskirstyti į dvi pagrindines kryptis:
• motyvacijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!