Darbo teisės subjektai, jų teisinė padėtis

Pasirinkome šią temą, nes ji yra aktuali mūsų visuomenėje ir kiekvienas anksčiau ar vėliau tiesiogiai su ja susiduria. Mūsų darbo tikslas – susipažinti su darbo teisės subjektais ir jų teisine padėtimi.
Santykius tarp darbuotojų ir darbdavių reglamentuoja Darbo kodeksas, kuris įsigaliojo 2003 metų sausio 1 dieną. Jis yra lankstesnis nei buvę darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, pritaikytas prie dabartinių ekonominių realijų. įtvirtinantis lanksčias darbo formas. Darbo kodeksas reglamentuoja darbo santykius, sudaro geresnes sąlygas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams bei kitiems darbo teisės subjektams.
Šiame darbe aptarsime kaip Darbo kodeksas apibrėžia darbo teisės subjektus, nurodo jų teisinę padėtį. Kadangi darbo teisė yra dar jauna teisės šaka, esanti savo formavimosi etape, atsiranda labai daug neaiškių dalykų, neleidžiančių objektyviai nustatyti, kas yra darbo teisės subjektas. Ilgą laiką nebuvo tiksliai aišku, kas yra darbdavys – įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, savininkas ar pati įmonė, įstaiga, organizacija? Savo darbe pateiksime aiškius darbo teisės subjektų apibūdinimus, klasifikaciją, požymius. Apžvelgsime darbo sutarties, apmokėjimo, laiko trukmės sąlygas.
Šiame darbe naudosimės Darbo kodeksu ir kitais teisės norminiais aktais, reglamentuojančiais darbo teisinius santykius, vadovėline medžiaga bei periodinėje spaudoje pasirodančiais straipsniais. Taip pat mūsų darbe nebus apsieita ir be Europos teisės tarybos direktyvo, kuris taip pat apžvelgia darbo teisės subjektų teisinius santykius.
1. Darbo teisės subjektų samprata ir klasifikacija
Darbo teisės subjektas – tai fizinis ar juridinis asmuo, turintis jam nustatytas teises ir pareigas ir galintis būti konkrečių teisinių santykių subjektu. Taip pat tai visuomeninių santykių, reguliuojamų darbo teisės normomis, dalyviai, kurie gali turėti darbo teises ir įgyvendinti darbines pareigas ir įstatymų nustatytą atsakomybę už darbinių pareigų pažeidimą. Darbo teisės subjektai gali būti tik asmenys turintys darbinį teisnumą t.y. galėjimą turėti darbo teises ir pareigas, ir darbinį veiksnumą t.y. galėjimą savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas. Kad taptų tokių santykių subjektu, konkretus asmuo ar įmonė, įstaiga, organizacija turi pasižymėti tam tikra teisine charakteristika – teisiniu subjektiškumu....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!