Darbo laiko režimas ir apskaita. Poilsio laikas ir poilsio laiko rūšys

Darbo ir poilsio reguliavimo tikslai ir šaltiniai. Darbo laikas ir poilsio laikas – iš esmės priešingos, bet tuo pačiu glaudžiai susijusios sąvokos. Poilsio laikas yra tarsi darbo laiko antonimas, nes reiškia laiką, kurio metu pagal darbo sutartį nėra dirbama. Kita vertus, poilsio laikas tam tikru kalendoriniu laikotarpiu yra laisvas nuo darbo laikas, todėl darbo laiko sutrumpinimas pailgina poilsio laiką.
Darbo ir poilsio laiko tarpusavio priklausomybė nulėmė ir tai, kad konstitucinė, daugelio tarptautinių organizacijų dokumentuose pagrindinė žmogaus teisė pripažįstama darbuotojų teisę į poilsį yra užtikrinama ne tik įtvirtinant poilsio laiko rūšys, jų trukmę, suteikimo sąlygas, bet ir imperatyviai reglamentuojant darbo laiką, jo didžiausią trukmę. Teisės aktai nustato didžiausią dienos, savaitės darbo laiko trukmę, jo paskirstymą per atskirus kalendorinius laikotarpius, leidžiamus nukrypimus nuo normalios darbo laiko trukmės, įtvirtina atskirų darbuotojų kategorijų darbo laiko apskaitą, riboja darbuotojo ir darbdavio bei socialinių partnerių galimybes individualiuose ir kolektyvinėse sutartyse susitarti dėl darbuotojui mažiau palankių darbo laiko ar poilsio sąlygų. Šioms teisės normomis pirmiausia siekiama sudaryti sąlygas įgyvendinti darbuotojo teisę į poilsį – saugoti jo sveikatą, sudaryti galimybes tinkamai pailsėti ir atkurti darbingumą, suteikti pakankamai laiko asmeniniams poreikiams tenkinti.
Didelę reikšmę darbo ir poilsio laiko reglamentavimui Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse turi Europos Bendrijos teisės aktai, iš kurių svarbiausias – 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (2003/88/EB), nustatanti minimalaus poilsio, maksimalaus savaitės darbo laiko, naktinio ir pamaininio darbo reikalavimus.
Darbuotojų teisė į tinkamos trukmės darbo laiką ir į poilsį yra konstitucinė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje deklaruojama kiekvieno žmogaus teisė turėti tinkamas, saugias, sveikas darbo sąlygas. Ši nuostata tikslinama 49 straipsnyje, kuriame teigiama, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokomas atostogas. Taigi ir tarptautinės teisės, ir nacionalinės konstitucinės normos deklaruoja žmogaus teisę į poilsį ir darbo laiko apribojimą šiai teisei tinkamai įgyvendinti.
Referato tikslas: apibūdinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!