Poilsio laiko ir atostogų teisinis reguliavimas

ĮVADAS Teisės reikšmės mūsų gyvenime negalima perdėti. Teisė mus lydi visą gyvenimą, mus gina, mums pataria, padeda. Todėl labai svarbu žinoti savo pareigas ir teises. Teisė į poilsį, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių, įrašyta į Konstitucijos 49 straipsnį: „Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas“. Kiekvienas darbuotojas savarankiškai sprendžia kaip jis praleis šį laiką, jis gali tvarkyti namų reikalus, užsiiminėti sportu, mokytis, pramogauti, užsiimti su savo vaikais, mylimais žmonėmis ir t.t. Savo darbe aš nagrinėsiu darbo kodekse XIV skyriuje išvardytus poilsio laiko rūšis. 1. POILSIO LAIKO RŪŠYS Darbo kodekse XIII skyriuje, 142 straipsnyje apibūdintas darbo laikas – tai laikas kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Poilsio laikas – tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas, kai darbuotojas neturi atlikti darbo funkcijų, jo veiksmų nereguliuoja darbdavys ir darbuotojas gali šį laiką panaudoti savo nuožiūra. Poilsio laikas duoda galimybę pailsėti ir atstatyti jėgas, padidinti darbo efektyvumą, pagerinti sveikatą, padidinti darbuotojo motyvaciją. Pagal galiojančius įstatymus yra šios poilsio laiko rūšys: 1. pertrauka pailsėti ir pavalgyti; 2. papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku; 3. paros nepertraukiamasis poilsis; 4. savaitės nepertraukiamas poilsis; 5. kasmetinis poilsio laikas. 2. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti Darbuotojams pailsėti ir pavalgyti per dieną, pagal Darbo kodeksą, suteikiama ne trumpesnė kaip pusės valandos ir ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka, kurios metu jie turi teisę palikti darbo vietą ir pertrauką naudoti savo nuožiūra. Kada suteikiama pertrauka ir kokiam laikui, nustato darbo tvarkos taisyklės, kolektyvinė ir darbo sutartis, bet ne vėliau kaip po 4 darbo valandų. Pertraukos laikas neįskaičiuojamas į darbo laiką. Darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima palikti darbo vietos ir daryti pertraukos, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo metu. Šių darbų sąrašas ir valgymo tvarka bei vieta nustatomi darbo arba kolektyvinėje sutartyje. 3. Papildomos ir specialios pertraukos pailsėti Yra pertraukų rūšys, kurių laikas įskaitomas į darbo laiką. Pagal Vyriausybės nutarimą Nr.160 "Dėl papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo", įsigaliojanti nuo 2003-02-08 darbdavys papildomas pertraukas privalo nustatyti asmenims iki aštuoniolikos metų, kai jų darbo laikas ilgesnis kaip keturios darbo valandos (pertrauka ne trumpesnė kaip 30 minučių); krūtimi maitinančiai moteriai ne trumpesnes kaip 30 minučių pertraukas ne rečiau kaip kas trys valandos (moters pageidavimu šios pertraukos gali būti sujungiamos ir suteikiamos kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti arba atitinkamu laiku paankstinama darbo dienos pabaiga); invalidams, nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms moterims, senatvės pensininkams ir kitiems darbuotojams esant medikų pažymai. Gali būti specialios pertraukos, kurių trukmė, atsižvelgiant į darbo sunkumą, nustatoma kolektyvinės sutarties, darbo tvarkos taisyklių, darbo sutarties. Specialias pertraukas galima skirti darbuotojams, kurie dirba lauke arba nešildomose patalpose, kai oro temperatūra žemesnė nei -10oC, dirbantiems sunkų fizinės ar didelės protinės įtampos darbą arba veikiami kitų nepalankių sveikatai veiksnių. 4. PAROS POILSIS Paros poilsis - tai kasdieninis nepertraukiamas poilsio laikas tarp darbo dienų. Darbdaviams draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės, poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. Darbuotojams iki 16 metų paros nepertraukiamo poilsio laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 14 val., o asmenims nuo 16 iki 18 metų ne trumpesnis kaip 12 val. ir apimti laiką nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. 5. SAVAITĖS NEPERTRAUKIAMASIS POILSIS Kassavaitinio nepertraukiamo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 35 valandos, o asmenims iki 18 metų suteikiamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę. Esant penkių darbo dienų savaitei, darbuotojams suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę, o esant šešių dienų darbo savaitei – viena poilsio diena. Bendra poilsio diena – sekmadienis, o tose įmonėse, kurių visi darbuotojai ne krikščionys, vietoj bendros poilsio dienos – sekmadienio – poilsio diena gali būti bet kuri kita diena, išskyrus įmones, kurios sekmadienį ir švenčių dienomis negali nutraukti darbo, kadangi turi teikti paslaugas gyventojams (parduotuvės, transporto įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybės institucijos. Įmonėse, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl gamybinių, techninių sąlygų, arba įmonėse, nepertraukiamai teikiančiose paslaugas gyventojams ir jeigu jose yra suminė darbo laiko apskaita, poilsio dienos suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo grafikus. Esant mažiau kaip penkių dienų savaitei, kitos poilsio dienos nustatomos darbo ar kolektyvinėse sutartyse. Pagal DK 214 str. darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki 16 metų, ar du vaikus iki 12 metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandoms per savaitę). Jeigu darbuotojas nepasinaudoja priklausančiu papildomu poilsio laiku, Darbo Kodeksas nenumato galimybės jį perkelti kitam laikui. 6. KASMETINĖS ATOSTOGOS Tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos, paskelbtos nedarbo dienomis, kai įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama, į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Kasmetinės atostogos gali būti minimalios, pailgintos, papildomos. Dauguma darbuotojų turi teisę tik į minimalias kasmetines atostogas. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. Darbuotojams iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namie vaiką invalidą, iki jam sueis 16 metų – 35 kalendorinės dienos. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis neturi įtakos nustatant kasmetinių atostogų trukmę. Kai kurių profesijų darbuotojams, daugiausiai tiems, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, LR Vyriausybės nutarimas Nr. 941 "Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas kasmetines atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo" numato pailgintas kasmetines atostogas. Pavyzdžiui, teisę į pailgintas, netgi 58 kalendorinių dienų trukmės kasmetines atostogas turi pedagogai, dėstytojai, kai kurie medikai, transporto darbuotojai ir kt. Pagal Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 497 „Dėl kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“ kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį, už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų. Papildomos atostogos paprastai prijungiamos prie minimaliųjų atostogų, o, darbuotojui su darbdaviu susitarus, gali būti suteikiamos ir atskirai. Darbo Kodeksas reikalauja, kad už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos būtų suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po 6 mėnesių nepertraukiamojo darbo toje darbovietėje. Teisę pasirinkti atostogų laiką po šešių mėnesių nepertrauktojo darbo įmonėje turi: nepilnamečiai, nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų. Atostogų laikas gali būti perkeltas tik šalims susitarus. Į atostogų laiką neįskaičiuojama ar atostogos perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas; darbuotojas kasmetinių atostogų metu įgyja teisę į tikslines atostogas; ir „nenugalimos jėgos“ atvejais. Paprastai darbuotojams suteikiamos iš karto visos atostogos. Tačiau darbuotojo pageidavimu jam atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Darbo Kodeksas reikalauja, kad, suteikiant atostogas dalimis, viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Likusias atostogas galima imti ir po vieną ar kelias dienas. Atleidžiant darbuotoją iš darbo ne dėl jo kaltės, nepanaudotos atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą ir atleidimo iš darbo data bus laikoma kita diena po atostogų pasibaigimo dienos. DK 177 str. draudžia kasmetines atostogas keisti pinigine kompensacija. Tai leidžiama padaryti tik vieninteliu atveju, atleidžiant darbuotoją iš darbo. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos keletą metų, kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojui sumokama ne daugiau kaip už trejus metus. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas darbuotojui turi būti sumokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis prieš tris dienas iki atostogų pradžios nėra sumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, tai kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti darbo užmokestį, o už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. 7. TIKSLINĖS ATOSTOGOS Tikslinės atostogos nuo kasmetinių skiriasi tuo, kad yra skirtos ne poilsiui, o tam tikram tikslui pasiekti; įstatymas nenustato šių atostogų aiškiai apibrėžto periodiškumo - suteikiamos tada, kai yra įstatymo numatytos priežastys. Bendras kasmetinių ir tikslinių atostogų bruožas - jų metu darbuotojui yra paliekama darbo vieta. Per tikslines atostogas darbuotojas negali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, išskyrus atvejus, kai įmonė yra likviduojama arba apribojama ar nutraukiama bankrutuojančios įmonės veikla. Tikslines atostogas gali būti mokamos ir nemokamos. Tikslinėms atostogoms priklauso: nėštumo ir gimdymo; vaiko priežiūros; mokymosi; kūrybinės; valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti; nemokamos. 7.1 NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGOS Moterims suteikiamos nėštumo atostogos – 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo. Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos nepriklausomai nuo faktiškai iki gimdymo išnaudotų dienų skaičiaus. Dviejų įstatymų pakeitimais Lietuvos Respublikos Seimas įteisino naują atostogų rūšį (tėvystės atostogos) ir šių atostogų apmokėjimo tvarką (tėvystės pašalpa). Nuo 2006 m. liepos 1 d. tėvas, gimus vaikui, gaus 1 mėnesį atostogų, apmokamų iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir galės kartu su motina rūpintis kūdikiu. 7.2 ATOSTOGOS VAIKUI PRIŽIŪRĖTI IKI JAM SUEIS TREJI METAI Vaiko priežiūros atostogos gali būti suteiktos motinai ar šeimos pasirinkimu vaiko tėvui, senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis, taip pat asmenys, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Šių atostogų laikotarpiu mokama valstybės nustatyta pašalpa. Asmenims, įvaikinusiems naujagimius, ir globėjams, paėmusiems kūdikius į globą, suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar paėmimo į globą dienos iki kūdikiui sueis 70 dienų, mokant už jas taip, kaip ir už nėštumo bei gimdymo atostogas. Jiems taip pat suteikiamos vaiko priežiūros atostogos ir papildomos nemokamos atostogos vaikui prižiūrėti. 7.3 MOKYMOSI ATOSTOGOS Darbuotojams suteikiamos atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas pasirengti ir laikyti – po tris dienas kiekvienam egzaminui. Toliau Darbo kodekse apibrėžta kiek laiko skiriama egzaminams, įskaitoms, laboratoriniams darbams, konsultavimuisi, valstybiniams egzaminams. Į bet kurias atostogas neįeina kelionėje sugaištas laikas. Mokėjimo už mokymosi atostogas klausimas yra sprendžiamas dvejopai: jei darbuotojas mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ar aukštąsias mokyklas įmonių siuntimu - už suteikiamas atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį; jei darbuotojas laiko egzaminus ar mokosi savo iniciatyva - mokymosi laiko apmokėjimo klausimas sprendžiamas kolektyvinėje sutartyje arba šalių susitarimu. Pastaruoju atveju darbdavys privalo suteikti atostogas, bet neprivalo už jas mokėti. 7.4 KŪRYBINĖS ATOSTOGOS Kūrybinės atostogos - tai įstatymo, darbo ar kolektyvinės sutarties nustatytos trukmės atostogos, suteikiamos disertacijai užbaigti, vadovėliams parašyti ir kitais įstatymo išvardytais atvejais. 7.5 valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti Darbuotojai atleidžiami nuo darbo, įgyvendinti rinkimų teisę, atlikti Seimo nario pareigas, atlikti donoro pareigas ir kitais atvejais, kuriuos numato įstatymas. Darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka ar kompensuoja įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus jie vykdo, jeigu ko kita nenustato įstatymas. 7.6 NEMOKAMOS ATOSTOGOS DĖL ŠEIMYNINIŲ APLINKYBIŲ IR KITŲ SVARBIŲ PRIEŽASČIŲ Nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka arba susitarus esant darbuotojo raštiškam prašymui. Tėvo pageidavimu, moters nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros iki jam sueis treji metai atostogų metu, jam suteikiamos nemokamos atostogos, kurių bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių. Jeigu invalidai, taip pat tėvai, globėjai, rūpintojai, slaugantys invalidą, kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, pageidauja, jiems kasmet suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų trukmės nemokamos atostogos šalių suderintu laiku. Motinos, auginančios vaiką iki 14 metų, pageidavimu, šalių suderintu laiku kasmet suteikiamos nemokamos iki 14 kalendorinių dienų trukmės atostogos. Motinoms, auginančioms vaiką invalidą iki 16 metų, šalių suderintu laiku kasmet suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų trukmės nemokamos atostogos. IŠVADOS Poilsio laiką sunku pervertinti. Kiekvienas žmogus dirba darbą, kurio skiriasi intensyvumas, darbo laikas, fizinis krūvis ir daugelis kitų faktorių, todėl Darbo kodeksas reglamentuoja poilsio laiką įvairiems atvejams. Daugelių žmonių nežino savo teisių, nežino, pavyzdžiui, kad labai naudinga darbovietėje sudaryti kolektyvinę sutarti, kur, pagal įstatymus, galima numatyti daugiau palankesnių darbuotojams sąlygų, negu įrašyta Darbo kodekse. LITERATŪROS IR KITŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. ČIOČYS, Petras. Teisės pagrindai. Vilnius,1999. 335 p. ISBN 9986-9349-0-7 2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Vilnius, 2005.126 p. ISBN 9955-453-59-1 3. Darbo santykiai. Seminaro medžiaga. Vilnius, 2005. 95 p. 4. Vyriausybės nutarimai. [interaktyvūs]. Vilnius, 2006 [žiūrėta 2006 m. spalio 2 d]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!