Baltymai mūsų organizme

Baltymai yra stambiamolekuliniai organiniai junginiai, susidarę iš aminorūgščių. Baltymų yra visuose organizmuose, ir tik juose jie susidaro. Baltymai yra visos gyvybės, visų ląstelių ir struktūros pagrindas. Daugiausia baltymų yra gyvūnų raumenyse (~21%), kepenyse (~18%), širdyje yra ~50% anglies, ~23% deguonies, ~16% azoto, ~7% vandenilio, iki 2,5% sieros, ~0,5% fosforo ir taipogi šiek tiek geležies, vario, cinko ir kitų elementų. Molinė masė svyruoja nuo kelių tūkstančių (ribonukleazė 12700, insulinas ~5700) iki kelių milijonų (hemocianinas 6,6 mln.). Daugelis baltymų prijungia daug vandens molekulių, kurios brinksta ir sudaro gelį. Vieni baltymai tirpsta vandenyje, kiti – druskų, treti – alkoholių tirpaluose. Taip pat yra ir netirpių. Baltymų tirpumas priklauso nuo juos sudarančių aminorūgščių savybių, tirpiklio reakcijos, temperatūros, jonų priemaišų. Dėl didelės molinės masės baltymai sudaro vandenyje klampius, mažo slėgio koloidinius tirpalus. Baltymų tirpalai yra dažniausiai skaidrūs, laužia šviesos spindulius ir yra optiškai aktyvūs. Baltymų molekulės nepraeina pro puslaides membranas ir menkai difunduoja.
Baltymai yra amfoteriniai elektrolitai, tai yra priklausomai nuo tirpalo reakcijos gali būti anijonai ar katijonai. Šias savybes lemia baltymo molekulės amino (-NH2) ir rūgštinės karboksilo (-COOH) grupės. Paprastai elektros lauke baltymų dalelės yra judrios. Tai leidžia skirtingų baltymų mišinį suskirstyti frakcijomis (elektroforezė). Būdami izoelektrinėje būsenoje, baltymai elektros lauke yra nejudrūs ir lengvai iškrinta nuosėdomis. Veikiami aukštos temperatūros, ultravioletinių spindulių, rūgščių, šarmų, sunkiųjų metalo druskų, baltymai denatūruojasi ar kreša - tai yra pakinta jų molekulių struktūra ir savybės. Denatūruotų baltymų savybes ir struktūrą kartais dar galima atstatyti, o koaguliavę baltymai nusėda negrįžtamai. Grįžtamuoju baltymų nusodinimu neutraliųjų druskų tirpalais (išsūdinimo metodas) išskiriamos ir išvalomos jų frakcijos, gaunami kristaliniai baltymai.
Pagal molekulių formą skiriami fibriliniai ir globaliniai baltymai. Fibrilinių baltymų molekulės yra siūliškos, jos dažnai sudaro molekulių agregatus. Globalinių baltymų molekulės būna rutuliškos, elipsiškos, lazdelinės. Baltymams būdingos spalvinės reakcijos, priklausančios nuo vienų ar kitų aminorūgščių buvimo baltymo molekulėje. Bendros visiems baltymams yra biureto (ja randama peptidinė jungtis)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!