Valiklių ir skalbiklių pH

MUILŲ SAVYBĖS Vandeniniai muilų tirpalai turi plaunančių savybių ir putoja, kai jie plakami. Muilas gerai tirpsta etanolyje, bet netirpsta daugelyje organinių tirpiklių: benzene, chloroforme, tetrachlormetane, dietileteryje. Viena iš svarbiausių muilo savybių - geba emulsuoti riebalus ir aliejus. Ši savybė ir sąlygoja muilų plaunantį veikimą. Muilo tirpaluose labai sumažėja skysčių paviršiaus įtemptis ir susidaro sąlygos geram vilgymui. Didelė muilo tirpalų emulsavimo geba yra puikaus plaunančio veikimo faktorius. Kuo labiau išreikšta muilo tirpalų geba emulsuoti ir sudaryti putas, tuo ryškesnė jų savybė peptizuoti teršalų daleles (gelį paversti koloidiniu tirpalu) ir stabilizuoti jų suspensijas. Muilų tirpalų putojamumas priklauso nuo riebiųjų rūgščių, įeinančių į muilų sudėtį, ir nuo tirpinančios terpės fizikinių cheminių savybių. Putojamumas paaiškinamas muilo tirpalų koloidine prigimtimi ir priklauso nuo eilės faktorių: muilo savybės sumažinti skysčių paviršiaus įtemptį, muilo plėvelės sudarymo, tirpalo temperatūros (šaltuose tirpaluose muilas blogai putoja). Putojimą sukelia muilo tirpalo mechaninis maišymas. Putojamumą charakterizuoja du faktoriai: susidarančių putų kiekis ir jų patvarumas. Didėjant riebalų molekulių sotumo laipsniui, didėja muilo kietumas. Tuo tarpu muilo tirpimo greitis, polinkis sudaryti gelius ir tendencija apkarsti mažėja. Didėjant riebalų molekulinei masei, muilo putojamumas mažėja, o jo poveikio odai švelnumas, tirpalo pH, kietumas ir polinkis sudaryti gelius padidėja. Kai kurie didelės molekulinės masės riebalai (avių ir galvijų) turi daug sočiųjų riebiųjų rūgščių. Minkštesnį riebalai (dažniausiai mažesnės molekulinės masės) gali turėti dar mažesnį kiekį sočiųjų riebiųjų rūgščių, pavyzdžiui, žemės riešutų ir palmių branduolių aliejai. Tačiau alyvų aliejus, sudarytas iš didesnės molekulinės masės riebiųjų rūgščių, turi didesnį kiekį nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Natrio muilų savybės Riebalai arba aliejai Konsistencija Kvapas Putų pobūdis Plovimo geba Naudoji- mas Glicerolio išeiga,0/* NaCl kiekis, %, reikal. išsūdvmui Palmių labai kietas ryškus smulkios patvarios labai gera visų rūš. muilams 11 8 Galvijų tas pat silpn. riebalų tas pat gera tas pat 11 9 Avių tas pat tas pat tas pat stambios, gera gera ir tas pat 11 10 Palmių brand. labai kietas ryškus greit išnyksta šaltame vandeny tas pat 13,5 22 Kokoso tas pat tas pat tas pat smulkios, taip pat tas pat dribsniai, 22 Kiaulių kietas tas pat pakank. patvarios gera tualet. muilas 11 6,2 Žemės riešutų kietas silpnas vienodi burbulai gera visur. muilams 10,5 5,6 Alyvų kietas silpnas tas pat gera tas pat 10,5 5,6 Banginių minkšt žuvies smulkios pak. patv. vienodi gera minkštam muilui 11 5,6 įvairiems muilams 10,5 6.2 Sojų kietas ryškus burbulai puiki Iš riebalų pagamintų muilų privalumas yra jų universalumas. Šį universalumą truputį mažina naudojamo vandens kietumas ir muilo hidrolizė vandeniniuose tirpaluose. Muilai sėkmingai naudojami įvairių teršalų pašalinimui neutralioje ir silpnai šarminėje terpėse Be to, jie teigiamai paveikia kai kurias apdorojamos medžiagos savybes (audiniams suteikia minkštumą, pilnumą ir kt.) Skalbimui naudojamų plovimo medžiagų koncentracijos Skalbimo rūšis Koncentracija, g/l Medvilninių audinių skalbimas namuose skalbyklose Vilnonių audinių ir šilkinių audinių skalbimas 2-3 1-2 0,7-2,5 Vandens kietumo įtaka Muilo tirpalų plaunančio veikimo efektyvumas labai sumažėja naudojant kietą vandenį. Vykstant muilo katijonų mainų reakcijoms su vandenyje esančiais kalcio ir magnio jonais susidaro netirpios šių šarminių žemių metalų muilų nuosėdos: 2RCOONa + Ca (HCO3)2  (RCOO)2 Ca + Na2 CO3 + H2O + CO2 Šiame procese prarandama daug muilo (10 lentelė). Be to, susidaro lipnios rusvos nuosėdos, kurios nusėda ant išplauto audinio ir jis įgauna pilką atspalvį. Nesočiųjų riebiųjų rūgščių kalcio ir magnio druskos katalitina oksidinimo reakciją. Nusėdę audinių paviršiuje, netirpios riebiųjų rūgščių druskos sumažina jų mechaninį atsparumą. Skalbimas muilu efektyviausiais minkštame vandenyje: Branduolinio muilo sunaudojimas vandens suminkštinimui Vandens kietumas, mg ekv/1 Muilo nuostoliai, g/lOltr. kieto vandens Vandens Kietumas, mg ekv /1 Muilo nuostoliai, g/10 ltr. kieto vandens 0.36 1,69 8,93 42,25 1.78 8,45 10,71 50,70 3.57 16,90 12,50 59,15 5.37 25,35 14.28 67,60 7.14 33,8 Muilų susidarymo reakcijos Muilinimu vadinama šarmine esterių (riebalų) hidrolizė, kuri vyksta esant metalų jonams. Muilo gamyboje muilinimu vadinamas muilo gavimo iš neutralių riebalų, juos apdorojant šarmais, procesas. Riebalų muilinimo šarmais metu Muilo kvapiosios medžiagos ir priedai Bazinis muilas yra giminingas daugeliui įvairių skysčių ir naudojamiems priedams, bet kartu labai kintanti savo sudėtimi ir savybėmis medžiaga. Realūs apribojimai yra taikomi tokiems priedams, kurie gali chemiškai destruguoti produktą arba jie patys gali mechaniškai irti proceso įrengimuose arba gali padaryti žalą darbininkams bei vartotojams. Be šių apribojimų muilo priedų pasirinkimas begalinis. Santykinai didelis priedų kiekis (iki 20%) gali būti naudojamas, teisingai parinkus bazinį muilą ir specialias jo perdirbimo sąlygas. Tačiau muilo savybes papildančios dedamosios medžiagos kiekis ribojamas kvepiančiųjų muilų gamyboje. Kadangi bazinės žaliavos kokybė turi didelės įtakos muilo spalvai ir kvapui, labai svarbu parinkti teisingą muilo kokybę, kad galutinis produktas tiktų naudojimui. Yra kai kurių problemų, gaminant subtiliai aromatizuotą pastelinės spalvos muilą, jei bazinis muilas yra gelsvos spalvos ir su stipriu kvapu. Muilas yra santykinai chemiškai aktyvus (pH~1O) produktas, todėl parfumerių darbas yra užtikrinti, kad galutinė kompozicija būtų labai stabili, kol muilo gabalas vartojamas ar saugojamas. BAZINĖS MEDŽIAGOS Medžiagos, kurios, disocijųodąmos vandenyje, atskelia OH ~ jonus ir padidina tirpalo pH (pH> 7), vadinamos bazėmis. Į valymo priemones dažnai yra dedama hidroksidų arba druskų, kurių vandeniniai tirpalai turi bazinių savybių. Dažniausiai naudojamos šios medžiagos arba jų mišiniai: • natrio hidroksidas NaOH; • kalio hidroksidas KOH; • natrio karbonatas (soda) Na2CO3; • natrio trifosfatas Na5P3O10; • natrio silikatas Na2Si03; amoniakinis vanduo NH3 H2O. Bazinės medžiagos pagerina valomąjį paviršinio aktyvumo medžiagų veikį, nes dauguma jų gerai veikia tik šarminėje terpėje, taip pat chemiškai ardo baltymų ir riebalų nešvarumus. RŪGŠTINĖS MEDŽIAGOS Medžiagos, kurios, disocijuodamos vandenyje, atskelia H+ (H3O+)jonus ir sumažina tirpalo pH (pH 10, natrio karbonatas ardo peptidinius ryšius, o kartu ir pluoštą. Vilna sorbuodama OH- grupes išbrinksta. Chemiškai irdama vilna stipriai šarminėje terpėje sudaro veltinį. Karbonatai skalbimo procese naudingi ir tuo, kad jie muilina riebalų kilmės teršalus, paverčia juos tirpiais ir sustiprina plaunantį SP veikimą. Be to, Na2CO3 sumažina vandens kietumą, sujungdamas kalcio ir magnio jonus. GAMTOS APSAUGA NUO SINTETINIŲ PLOVIKLIŲ POVEIKIO Paviršinio aktyvumo medžiagos ir sintetinių plaunančių priemonių komponentai patenka į aplinką ir neigiamai veikia gyvuosius organizmus. Šios medžiagos gali susikaupti vandens telkiniuose bei dirvoje ir turėti žalingos įtakos florai ir faunai, o kartais - sunaikinti žuvis ir kitą vandens gyvūniją. Kiekvienoje šalyje nustatoma ribinė leistina PAM koncentracija (RLK) gamtiniuose vandenyse. Daugumoje šalių Ši koncentracija 0,2-0,8 mg/l. Atmosferos ore 3 km atstume nuo plaunančių medžiagų gamyklų jų koncentracija neturi viršyti 0,03-0,05 mg/m3. Nutekamieji vandenys užteršti PAM, patekdami su povandeniniais vandenimis į vandens telkinius, sulėtina savaiminio išsivalymo procesus. Netgi esant 0,8-2,0 mg/l koncentracijai, PAM sukelia stiprų putojimą ir pažeidžia deguonies mainus vandens telkiniuose, neigiamai paveikia pakrančių augalus. Miestų nutekamuosiuose vandenyse PAM koncentracija neturi viršyti 2,5-5,0 mg/l. Pirminio vilnos apdorojimo įmonių, kailių ir tekstilės fabrikų nutekamuosiuose vandenyse PAM koncentracija svyruoja nuo 5 iki 200 mg/l. PAM buitiniuose ir pramoniniuose nutekamuosiuose vandenyse pažeidžia biocheminio valymo įrengimų darbą. Lengviausiai biologiškai suyra tokie alkilbenzensulfonatai, kurie turi n- alkilinę grandinę ir fenilgrupę prie pirmo ir antro anglies atomo. Esant fenilgrupei arčiau alifatinės grandinės vidurio, biocheminio irimo greitis sumažėja. Alkilbenzensulfonatai, kurie turi šakotą alkilinę grandinę, atsparūs biocheminiam oksidimui. Jie priskiriami "biologiškai kietų" junginių grupei, t.y. trečiajai grupei. Alkilbenzensulfonatai, turintys labai šakotą propeno tetramero grandinę, kuri labai atspari biocheminiam oksidinimui, daugelyje šalių jau negaminami, nes buvo uždrausta juos vartoti. "Biologiškai kieti" yra etilenoksido ir propeno oksido kopolimerai. Ši savybė paaiškinama tuo, kad jų molekulės didelės ir negali prasiskverbti į bakterijų ląsteles. Naudota Literatūra 1. Musnickas J. Riebalai ir aliejai. Muilai. Paviršinio aktyvumo medžiagos. Plovikliai. Kaunas: Technologija, 2001. 2. Sveikauskaitė A. Buitinė chemija. Valymas ir valikliai. Vilnius, 2004. VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS BUITIES KULTŪROS KATEDRA Augustė Jagminaitė Valiklių ir skalbiklių pH Referatas Dėstytoja: doc.dr. A.Selskienė Vilnius, 2005

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!