Kietas vanduo: problemos ir sprendimai

Kietas vanduo: problemos ir sprendimai Kietas vanduo. Kas tai? Kietas vanduo yra toks, kuriame yra ištirpusių kalcio ir magnio druskų. Kalcio jonai patenka į vandenį veikiant anglies dioksidui karbonatus, taip pat betarpiškai tirpstant gipsui. Svarbiausias magnio šaltinis yra dolomitai, kurie tirpsta veikiant anglies dioksidui. Vandens kietumas skirstomas į karbonatinį, arba laikinąjį, ir nekarbonatinį arba pastovųjį, kietumą. Karbonatinis kietumas susidaro dėl ištirpusių kalcio, magnio hidrokarbonatų, o nekarbonatinis – dėl šių metalų stipriųjų rūgščių druskų (sulfatų, chloridų ir kt.). Bendrasis kietumas yra lygus karbonatinio ir nekarbonatinio sumai. Vandens kietumas dabar matuojamas sutartiniu vienetu, t.y. Ca2+ ir Mg2+ jonų (arba jų druskų) milimolių skaičiumi viename litre vandens (mmol/l). Iki šiol jis buvo reiškiamas Ca2+ ir Mg2+ jonų miligramekvivalentų skaičiumi viename litre vandens (mgekv/l). Ca2+ jonų 1 milimolis yra 40,08mg, Mg2+ jonų – 24,305 mg. Ca2+ jonų 1 miligramekvivalentas yra 40,08 : 2 = 20,04 mg, Mg2+ jonų 24,305 : 2 = 12,152 mg. Vanduo, kurio bendrasis kietumas yra iki 0,75 mmol/l (1,5 mgekv/l), laikomas labai minkštu, 0,75 – 1,5 mmol/l (1,5 –3 mgekv/l) – minkštu, 1,5 – 2,7 mmol/l (3 – 5,4 mgekv/l) – vidutiniu, 2,7 – 5,35 mmol/l (5,4 – 10,7 mgekv/l) – kietu, didesnis kaip 5,35 mmol/l (10,7 mgekv/l) – labai kietu. Minkščiausias yra lietaus vanduo (0,035 – 0,05mmol/l). Daugelio upių vanduo taip pat minkštas. Kiečiausias – jūrų ir vandenynų vanduo. Pastarojo bendrasis kietumas siekia 65 mmol/l. Karbonatinis kietumas vadinamas laikinuoju todėl, kad gali būti pašalintas virinant vandenį. Šiuo atveju 42 – 60 °C hidrokarbonatai skyla, o jų skilimo produktai nusėda ant indų sienelių, sudarydami nuoviras: Ca (HCO3) 2 CaCO3 +CO2 + H2O. Nekarbonatinį kietumą lemiančios druskos, virinant vandenį, neskyla ir nuovirų nesudaro. Kai vanduo kietas susidaro nuosėdos – nuoviros garų katiluose, stabdomi technologiniai procesai, blogėja maisto skonis, nes vandenį pakaitinus daugiau kaip iki 60 – 70 °C, hidrokarbonatai skyla ir susidaro mažai tirpūs karbonatai. Nusėdus paviršiuje nuoviroms, šiluminių įrenginių šilumos laidumas sumažėja, plieninio katilo sienelės perkaista. Kaip nustatyti vandens kietumą? Pirmas požymis, kad vanduo iš čiaupo kietas - nuo rankų lengvai nusiplauna muilas. Yra dar vienas paprastas būdas vandens kietumo apytiksliam nustatymui. Tam reikia į talpą įpilti vandens ir suplakti. Jei vanduo kietas tada "vandens burbuliukų " paviršiuje beveik nesusidaro ir atvirkščiai. Čia toks liaudiškas-ūkiškas būdas. Dabar vandens kietumui nustatyti yra įvairių testų, pavyzdžiui JBL TESTSET GH, JBL TESTSET KH ir t.t. Norint išsitirti vartojamą vandenį, galima kreiptis į Visuomeninio Higienos Centro vietinį filialą. Taip pat galima pasidomėti dėl nemokamų kai kurių vandens parametrų tyrimų įmonėse, prekiaujančiose vandens filtrais. Dažniausiai ten tiriamas bendras geležies kiekis, vandens kietumas, nitratų kiekis, TDS, kt. Bet yra toks įdomus pusiau laboratorinis būdas. Visų išvardintų reagentų galima nusipirkti. Reikės pipetės su titravimu, indo analizėms atlikti, tirpalo "Trilon B" koncentracijos 0.1 normalaus tirpalo, amoniako buferinio tirpalo, eriochromo juodojo T tirpalo. Tyrimas atliekamas tokia tvarka: į 100 ml tiriamojo vandens pirmiausia įpilame 5 ml amoniako tirpalo. Po to įlašiname 5-10 lašų indikatoriaus. Vanduo nusidažo šviesiai rožine arba tamsiai vyšnine spalva. Kuo aukštesnis kietumas, tuo didesnis vandens kietumas. Po to titruojame (lašiname Trilon B) gautą tirpalą, kol tirpalo spalva pasidaro mėlynai žalsva. Po kiekvieno tirpalo lašo tiriamą vandeį reikia suplakti. Toliau vykdomi skaičiavimai pagal sekančią formulę: X=Q A 1000/B. Kur: X-vandens kietumas vokiškais laipsniais, Q -sunaudoto Trilon B tirpalo kiekis ml, A -Trilon B koncentracija, B – tiriamojo vandens kiekis. Į 1 litrą vandens įpylus 1 ml 10% chloruoto kalcio jo kietumas padidės 2.90, o į 1 litrą vandens įpylus 1 ml 25% magnio sulfato kietumas padidėja 40. Norint gauti norimo kietumo vandenį yra naudojamos kitos formulės: X=(z(c-b))/(a-b); __Y=(z(a-c))/(a-b); __Z=(y(a-b))/(a-c) Čia; X,Y,Z atitinkamai kieto, minkšto ir neutralaus vandens kiekis litrais, a,b,c atitinkamai vandens kietumas vokiškais laipsniais. Pagal pateiktas formules išeina: iš kieto vandens 100 ir minkšto vandens 0.30 reikia gauti 10 litrų vandens kurio kietumas 1.50 . Skaičiuojame: X=(10(1.5-0.3))/10-0.3=1.24; Y=(10(10-1.5))/10-0.3=8.76. Gauname, kad reikia imti 1.24 litro minkšto vandens ir 8.76 kieto vandens. Problemos, kurias sukelia kietas vanduo. Daugeliu atveju vandens kietumas sąlyginai neturi reikšmės. Pavyzdžiui vanduo, kurį naudojame gaisrams gesinti, laistymui, gatvių plovimui, ir t.t. Tačiau vanduo, kurį naudojame buityje, maudydamiesi vonioje, plaudami indus bei skalbdami drabužius, plaudami automobilį ir panašiai, yra žymiai efektyvesnis, jei turi mažiau kietųjų mineralų. Stebėtina, tačiau vandens kietumas tiesiogiai veikia mūsų gyvenimo būdą bei įpročius. Štai, keletas pavyzdžių: • EL. ENERGIJA. Minkštas vanduo padeda taupyti energiją ir mažina eksploatacines išlaidas. Vandenyje esantys kalcis ir magnis kaitinant ima keistis, susidaro nuosėdos, kurios padengia kaitinimo elementus ir talpos paviršių. Nuosėdos atrodo kaip kalkakmenis (iš esmės juo yra), ir pasižymi izoliacinėm savybėm. Tai trukdo šilumokaitai, ir žymiai sumažina vandens šildytuvo efektyvumą, skatina šildymo elementų susidėvėjimą. Vandens pašildymo efektyvumas, naudojant minkštą vandenį, išauga 29% šildant dujiniais prietaisais ir 22 % šildant elektriniais prietaisais (šaltinis: New Mexico State University, JAV, tyrimai). • BUITINIAI PRIETAISAI. Šildant kietą vandenį susiformavusios kalkių apnašos gadina ne tik kaitinimo elementus. Kietas vanduo įtakoja vamzdžių, boilerių, kitų kietą vandenį naudojančių buitinių prietaisų užsikimšimus, įvairius gedimus bei pirmalaikį susidėvėjimą. Dėl jo greičiau dyla tarpinės, kemšasi filtrai, sklendės, siurbliai, mažėja vandens spaudimas, trūkinėja vamzdžiai ir pan. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti... • IŠLAIDOS BUITINEI CHEMIJAI. Vieną iš nemalonių kieto vandens apraiškų galima pastebėti prausiantis muilu vonioje - tai apnašų juostelė ant vonios sienelių palei vandens paviršių. Kietame vandenyje esantys Ca2+ ir Mg2+ jonai su muilu sudaro netirpias medžiagas, nusėdančias ant vonios sienelių. Kietame vandenyje muilas ir šampūnai blogiau putoja. Kietas vanduo, susijungęs su muilu, formuoja baltas apnašas ant veidrodžių, indų, santechnikos paviršių. Kovodami su šiomis dėmėmis esame priversti papildomai pirkti įvairias buitinės chemijos priemones, tuo tarpu naudojant minkštą vandenį, namų ruoša sutrumpėja ir tampa lengvesnė. Naudojant minkštą vandenį, reikia kur kas mažiau muilo, buitinės chemijos,- skalbimo miltelių, valiklių, pastų, muilo, šampūno,- o juk šie dalykai sudaro nemenką kasdienių išlaidų dalį. • SKALBINIAI. Skalbiant minkštu vandeniu, muilas nesukimba su kietaisiais mineralais, todėl skalavimo kokybė pagerėja keletą kartų ir skalbiniai būna šviesesni, minkštesni, ilgiau tarnauja. Pavyzdžiui, lininis audinys, skalbiamas minkštu vandeniu, tarnauja net 30% ilgiau nei skalbiamas kietame vandenyje. Be to, taupysis skalbimo priemonės, nes jų reikės žymiai mažiau. • HIGIENA. Prausiantis kietu vandeniu, muilo apnašų likučiai lieka ant viso kūno, užkimšdami odos poras. Tai lemia įvairius odos uždegimus, sukelia nemalonų niežulį, be to, tai puikiausia terpė kauptis įvairioms bakterijoms. Tuo tarpu minkštas vanduo teigiamai veikia mūsų odą – atveria poras, kad putojantis muilas švariau nuplautų kūną, nepažeisdamas natūralaus odos apsauginio sluoksnio. Nuo seno žinoma, kad sveika plaukus trinkti lietaus vandenyje, kuris yra minkštas – jie tampa purūs ir žvilgantys. • SVEIKATA. Kietas vanduo gali būti inkstų ir šlapimo pūslės akmenligės priežastimi, susirgimo rizika padidėja, kuomet kalcio koncentracija vandenyje siekia 25mmol/l. • MAISTAS. Negalima nepaminėti kokybiško vandens svarbos gaminant valgį. Patiekalai vilioja ne tik patrauklia išvaizda, ypač pajusite geresnį arbatos, kavos, sriubų, padažų skonį. Kietame vandenyje ilgiau verda daržovės, mėsa. • TECHNOLOGIJOS. Daugelyje pramonės šakų kieto vandens naudojimas tiesiogiai prieštarauja gamybos technologijai ar produkto kokybei. Minkštas vanduo reikalingas tiek maisto pramonėje, tiek, tarkime, gaminant stiklo paketus. • AUGALAI. Viena iš priežasčių, kodėl augalų lapai tampa blyškūs, yra kietas vanduo. Šiuo atveju reikėtų nuolat minkštinti vandenį, kuriuo laistome. • MELŽIMO APARATŲ PLOVIMAS. Melžimo aparatus būtina pakaitomis plauti ir dezinfekuoti šarminių ir rūgščių priemonių tirpalais. Jei vanduo kietas, melžimo aparatus ir pieno indus reikia plauti bei dezinfekuoti keičiant šarmines ir rūgštines plovimo bei dezinfekavimo priemones. Jei plaunama minkštu vandeniu, rūgštines plovimo ir dezinfekavimo medžiagas pakanka naudoti 3 kartus per savaitę. Įvertinus, kiek Jums atsiėjo visa būsto santechnika, - kriauklės, vonia, unitazai, čiaupai, gyvatukai, kita buitinė technika, naudojanti vandenį, plius išlaidos buitinei chemijai, - ir užkietėję pragmatikai pripažins, kad investuoti į vandens minkštinimą apsimoka. Vandens minkštinimas. Pramonėje dažniausiai naudojamas minkštas vanduo. Vandens minkštinimas – tai dalinis arba visiškas kalcio ir magnio jonų pašalinimas iš vandens. Karbonatinį kietumą lemiančios druskos paverčiamos mažai tirpiomis druskomis, veikiant terminiais ir cheminiais reagentais. Taikant terminį metodą, vanduo kaitinamas 95-98 °C temperatūroje arba virinamas; hidrokarbonatai skyla ir susidaro mažai tirpūs karbonatai: t° Ca (HCO3) 2 CaCO3 +CO2 + H2O. Cheminiu būdu vandens karbonatinis kietumas panaikinamas gesintomis kalkėmis: Ca (HCO3) 2 + Ca (OH) 2CaCO3 + 2H2O. Kalkių dedama tik tiek, kiek reikia karbonatiniam kietumui panaikinti. Nekarbonatinį kietumą cheminiu būdu dažniausiai panaikina soda Na2CO3 : CaSO4 + Na2CO3 CaCO3 + Na2SO4 ; MgCl2 + Na2CO3 MgCO3 + 2NaCl . Kadangi buityje vanduo dažnai minkštinamas kalkių ir sodos mišiniu, tai susidaręs magnio karbonatas reaguoja su kalkėmis: MgCO3 + Ca(OH) 2 Mg(OH) 2 + CaCO3 . Po vandens minkštinimo kalkių ir sodos metodu likęs kietumas siekia apie 0,15 mmol/l. Kartais vanduo papildomai minkštinamas fosfatiniu metodu, naudojant Na3PO4. Kalcio ir magnio jonų likučiai jungiasi ir sudaro mažai tirpius fosfatus: 3CaCl2 + 2Na3PO4 Ca3 (PO4) 2 + 6NaCl . Po šio apdorojimo likęs vandens kietumas siekia 0,01 – 0,02 mmol/l. Vienas iš geriausių vandens minkštinimo būdų - panaudoti jonitus - medžiagas, galinčias pakeisti nepageidaujamus jonus (Ca2+, Mg2+, Fe3+) į nekenksmingus jonus, pvz. Na+. Kietam vandeniui besisunkiant per jonitinę kolonėlę įvyksta vienų jonų pakeitimas kitais. Gamtiniai jonitai - tai akyti natrio aliumosilikatiniai polimerai, vadinami ceolitais. Kai kurios sintetinės dervos irgi pasižymi jonitiniu veikimu. Jonizuojantis jonitams susidaro dviejų tipų jonai - nejudrūs, sujungti su polimeru ir judrūs priešingo krūvio jonai. Sunkiantis kietam vandeniui per jonito sluoksnį, judrieji jonai pakeičia kietumą vandeniui suteikiančius jonus.      1 – ame paveiksle pavaizduota derva, kurią sudaro nejudrūs polimeriniai anijonai R- ir judrūs katijonai Na+. Kietam vandeniui tekant per kolonėlę, užpildytą jonitu, didesnį krūvį turintys Ca2+, Mg2+ ir Fe3+ jonai išstumia Na+ jonus. Jonitas regeneruojamas pilant per jį koncentruotą NaCl tirpalą. Jeigu tirpale Na+ jonų koncentracija yra didelė, jie sugeba išstumti daugiavalenčius jonus ir padaryti jonitą vėl tinkamu naudojimui. Jonitai gali būti regeneruojami be galo daug kartų.      Vienintelė medžiaga, kuri sunaudojama minkštinant vandenį jonitais, yra NaCl. Tokiu būdu suminkštintame vandenyje yra didelė natrio jonų koncentracija, todėl jis netinka gerti tiems žmonėms, kurie sveikatos sumetimais privalo vengti natrio junginių. Jonitines dervas regeneruojant HCl(aq) tirpalu galima paruošti kolonėlę, pro kurią pratekėjusiame kietame vandenyje liks H+, o ne Na+ jonai.      Jonitines kolonėles galima panaudoti dejonizuotam vandeniui gaminti. Daugelis cheminių reakcijų atliekamos dejonizuotame vandenyje, nes čiaupo vandenyje esantys jonai gali kliudyti vykstančioms reakcijoms (pavyzdžiui paveikti katalitiškai arba sudaryti nuosėdas). Todėl cheminėse laboratorijose dažnai naudojamas dejonizuotas vanduo. Gaminant dejonizuotą vandenį naudojamos dviejų tipų jonitinės dervos. Viena derva pakeičia visus katijonus į H+, o kita - visus anijonus į OH- jonus. H+ jungdamiesi su OH- sudaro H2O molekules, tokiu būdu pagaminamas vanduo, kuriame praktiškai nelieka jonų. Paveikslas 1 Vandens minkštinimas jonitais. Paveiksle pavaizduota katijonus pakeičianti derva - katijonitas. Daugiavalenčiai jonai pakeičiami Na+ jonais. Pakeitimo reakciją galima pavaizduoti tokia lygtimi: 2 NaR + M2+ MR2 + 2 Na+. Minkštinant vandenį vyksta tiesioginė reakcija. Sutinkamai su Le Chatelier principu padidinus NaCl koncentraciją pusiausvyra perstumiama į kairę - derva regeneruojama. Jonitinis vandens minkštinimas, nors ir taikomas kiekvienoje katilinėje, yra labai brangus. Tokio vandens 1 m3 minkštinimas kainuoja maždaug 2 litus. Be to, svarbus ir ekologinis veiksnys, nes regeneravimo produktas išleidžiamas į kanalizaciją, o dažnai ir tiesiogiai į vandens telkinius. Šių trūkumų neturi magnetinisvandens ruošimas. Jis taikomas siekiant išvengti Ca ir Mg nuovirų elektriniuose šildytuvuose ir kt. Vandens minkštinimas glaukonitu. Šiam tikslui geriausiai tinka Pamario telkinio glaukonitas, dideliais kiekiais išgaunamas kaip gintaro gavybos atlieka, vadinamoji gintaro pulpa. Prieš naudojant vandeniui minkštinti, glaukonitas turi būti aktyvinamas. Tinkamiausias aktyvinimo būdas – 10-15 min maišyti glaukonitą su 3% NaCl tirpalu. Aktyvintojo sorbento statinis imlumas sudaro apie 0,22 mmol/l, o dinaminis – apie 0,08mmol/l. Panaudotą glaukonitą galima regeneruoti natrio chlorido tirpalu ir naudoti pakartotinai. Su 1 t aktyvintojo glaukonito teoriškai galima pašalinti kietumo katijonus iš ~ 32 m3 vandens, kurio kietumas 2,5 mmol/l. Kaip akvariumistai siūlo minkštinti vandenį, skirtą akvariumui: • pavirinus, nes verdant vandeniui pasišalina kai kurios druskos; • pripilant lietaus vandens, bet tai rizikingas būdas, kadangi lietaus vanduo gali turėti kenksmingų priemaišų; • pripilant dirbtinai suminkštinto vandens (distiliatas, apdirbtas katijonitais atbulinės osmozės būdu). Reikia atminti, kad vanduo apdirbtas katijonitais nėra pilnai tinkamas akvariumui. Nežiūrint, kad vanduo ir minkštas, jis yra prisotintas druskomis, kurios gali neigiamai veikti akvariumo florą ir fauną. Kaip spręsti problemas, kurias sukelia kietas vanduo? Specialistai sako, kad kietas vanduo kartais gali sugadinti buities prietaisus per pusmetį. Tiems, kurių namus pasiekia kietas vanduo, reiktų įsigyti specialų filtrą, montuojamą prie skalbimo mašinos ar indaplovės ir kainuojantį apie 40 litų. Kai filtro elemente lieka trečdalis užpildo, reikia jo įberti. Atskirai parduodamas užpildas kainuoja apie 13 litų. Taip pat yra priemonė neleidžianti kaitinimo elementui apkalkėti. Tai Calgon tabletės arba milteliai, kuriuos reikia naudoti kiekvieno skalbimo metu. Dažnai nuplovus vandens kranus kietu vandeniu, kranai apkalkėja. Kad taip neatsitiktų reikia naudoti Cillit. Žinoma, geriausia ir patogiausia visas problemas, susijusias su kietu vandeniu spręsti minkštinant vandenį. Žmonėms, gyvenantiems kieto vandens vietovėse, ąsočio tipo vandens filtras, toks kaip Brita ar Kenwood, pašalins laikinąjį vandens kietumą, dėl kurio susidaro kalkinių nuosėdų ir putų nuovirų. Tačiau jie nepašalins pastovaus vandens kietumo, kuris yra svarbus mūsų maisto racionui. Perfiltravus vandenį filtru, nemaža dalis ištirpusių druskų adsorbuojama, sumažėja ir vandens kietumas. Daugiabučiuose ar nedideliuose namuose specialūs vandens valymo filtrai gali būti montuojami ant vandentiekio įvado. Kaip pašalinti kieto vandens padarinį - užkalkėjimą? Verdant kietą vandenį, išsiskiriančios nuosėdos nusėda ir kaupiasi ant arbatinuko dugno ir sienelių, kitaip tariant, indas užkalkėja. Užkalkėjimas beveik nekenkia sveikatai, tačiau tokiu atveju sunaudojama daugiau energijos vandeniui užvirinti. Kartą per mėnesį rekomenduojama užkalkėjusius virdulius išplauti silpnomis acto arba citrinos rūgštimis. Per 2-3 valandas nuosėdos ištirpsta vandenyje ir jos tiesiog išpilamos. Stipresnės rūgštys taip pat naudojamos, bet ištirpinusios nuosėdas jos toliau tirpina ir metalą, todėl to svarbu nepražiopsoti. Kaip Lietuvos Respublika užtikrina savo piliečiams kokybišką vandenį? Neseniai priimtame Geriamojo vandens įstatyme nustatyta, jog už geriamojo vandens kokybę atsako tiekėjas, o kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Informacija suteikiama ir Respublikiniam mitybos centrui, kuris įvertina poveikį sveikatai. Lietuvos geologijos tarnyba kontroliuoja “žalio” požeminio vandens, kaip naudingosios iškasenos, kokybę ir tvarko nacionalinį požeminio vandens monitoringą. Beje, 1998 m. pabaigoje patvirtinta nauja Lietuvos higienos norma HN 24 nereguliuoja vandens kietumo. Daugelis Europos šalių taip pat nereglamentuoja vandens kietumo, išskyrus kai kurias buvusias Sovietų Sąjungos šalis. Kieto vandens tyrimai. Chemijos mokslų daktaras, doc. J. Jankauskas, atliko tyrimą Valkininkų gyvenvietėje, Varėnos rajone, kur dideli kiekiai geležies ir mangano. Vanduo buvo filtruojamas BRITA kasete. Filtrate periodiškai buvo nustatomos tokios analitės: geležis, manganas ir bendrasis kietumas. Perfiltravus 50 litrų vandens, gauti rezultatai: geležis buvo sumažinta 67,60 % (prieš filtravimą 5,40 mg/l, po filtravimo 1,75 mg/l), manganas 61,70 % (prieš 0,60 mg/l, po 0,23 mg/l), bendrasis kietumas - 39,80 % (prieš 5,65 mg/l, po 3,40 mg/l). Perfiltravus 100 litrų rezultatai sekantys: geležis 66,80 % (prieš filtravimą 5,37 mg/l, po filtravimo 1,78 mg/l), manganas 66,70 % (prieš 0,60 mg/l, po 0,20 mg/l), bendrasis kietumas 19,50 % (prieš 5,65 mg/l, po 4,55 mg/l). Vilniaus VSC (Vilniaus m.) chemijos laboratorijoje 2000 m. atlikti 15 995 vandens, maisto produktų, pramonės gaminių ir žaliavos, atmosferos, patalpų bei darbo zonos oro laboratoriniai tyrimai. Tirtuose 2000 m. komunalinio vandentiekio bandiniuose 18,0 jie turėjo padidintą geležies kiekį (1999 m. – 61,4 ), 28,0 bandiniuose buvo užfiksuotas padidintas drumstumas (1999 m. – 37,6 ), 3,0 tirtų bandinių turėjo nebūdingą kvapą (1999 m. – 4,3 ). Panašūs duomenys gauti laboratoriškai tiriant ir žinybinių vandentiekių geriamo vandens kokybę: geležies kiekis viršijo leidžiamas koncentracijas 17,0 tirtų bandinių, drumstumas – 26,0 , kvapas – 2,0 , kietumas – 2,0 . Laboratoriškai tiriant šachtinių šulinių vandens kokybę 2000 m. gauti kiek kitokie duomenys. 37,0 visų tirtų bandinių turėjo padidintą nitratų kiekį. Padidintas vandens kietumas buvo užfiksuotas 18,0 bandinių, drumstumas – 9,0 bandinių, geležies kiekis leidžiamas koncentracijas viršijo 1,0 visų tirtų bandinių. Išvada. Kietas vanduo tiek pramonėje, tiek buityje sukelia galybę rūpesčių, todėl vertėtų pagalvoti ir įsigyti vandens minkštinimo filtrus ar kitokiu būdu suminkštinti vandenį. Literatūra: 1. G. Karnišauskaitė. Bendroji ir neorganinė chemija. V., 1987. 2. O. Petroševičiūtė. Bendroji chemija. K.,1997. 3. J.Pečiulis. Vandens mikrobiologijos ir chemijos pagrindai. V.,1990. 4. Mokslinė redakcinė taryba. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. 12 tomas. V.,1984. 5. www.brita.lt 6. www.asa.lt 7. Akvariumas.lt

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!