Anglis ir jos oksidai

Paplitimas gamtoje. Anglis gamtoje randama tiek gryna – deimantas, grafitas -, tiek junginiuose – akmens anglis, nafta, klintys, marmuras, kreida (CaCO3), magnezitas, dolomitas. Ji yra pagrindinė organinių junginių sudedamoji dalis. Ore yra anglies dioksido.
Fizikinės savybės. Anglis sudaro tris alotropines atmainas: deimantą, grafitą ir karbiną.
Deimantas bespalvė kieta kristalinė medžiaga. Pati kiečiausia gamtoje randama medžiaga. Blogai praleidžia šilumą, nepraleidžia elektros srovės, laužia šviesos spindulius. Šlifuoti deimantai vadinami briliantais. Naudojamas pjovimo ir šlifavimo įrankiams gaminti, juvelyrikoje.
Grafitas – tamsiai pilkos spalvos kristalinė medžiaga, turi silpną metalinį blizgesį, riebus pačiupinėjus, praleidžia elektros srovę. Naudojamas pieštukų, tepalų, elektrodų ( pvz. sausuose elementuose) gamybai, atominiuose reaktoriuose kaip neutronų lėtintuvas.
Karbinas - smulkiakristaliniai juodos spalvos milteliai, pasižymi puslaidininkių savybėmis,gamtoje neegzistuoja.
Aktyvuota anglis – tai medžio anglis iškaitinta vandens garuose. Ji pasižymi adsorbcinėmis savybėmis – t.y. jos paviršius sugeria dujines ir skystas medžiagas. Naudojama dujokaukėse, garų surinktuvuose, vandens filtruose, cukraus sirupui valyti, medicinoje.
Cheminės savybės. Normaliom sąlygom anglis inertiška. Kaitinama reaguoja su:
1. deguonimi:
a) kai deguonies pakanka
C(k) +O2(d)  CO2(d)
b) kai deguonies trūksta
2C(k) + O2(d)  2CO(d)
2. vandeniliu
C(k) + 2H2(d)  CH4(d)
3. aktyviais metalais
4Al(k) + 3C(k)  Al4C3(k)
4. redukuoja metalus iš metalų oksidų
ZnO(k) + C(k)  Zn(k) + CO(d)
Svarbiausi junginiai
Anglies (II) oksidas. Tai bespalvės bekvapės dujos, nuodingos, nes jungiasi su hemoglobinu. Dideli jo kiekiai yra automobilių išmetamose dujose, jei blogai sureguliuotas degimas. Tai indiferentinis oksidas. Stiprus reduktorius.
CuO(k) + CO(d)  Cu(k) + CO2(d)
Ore jis dega melsva liepsna
2CO(d) + O2(d)  2CO2(d)
Naudojamas metalurgijoje ir kai kurių degių dujų gamybai.
Anglies (IV) oksidas. Tai bespalvės bekvapės dujos, sunkesnės už orą, mažai tirpsta vandenyje, lengvai suskystinamos. Garuodamas CO2 labai atšąla ir pavirsta kieta medžiaga, vadinama “sausu ledu“, kuris sublimuojasi (pereina iš kietos į dujinę būseną aplenkiant skystą).
Ore CO2 yra 0,04. Jį augalai naudoja fotosintezės reakcijai, kurios metu į aplinką išskiriamas deguonis 6CO2 + 6H2O  C6H12O6 (gliukozė)+6O2 Tačiau dideli šio oksido kiekiai į aplinką patenka pūnant organiniams...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!