Sacharozės ir gliukozės panaudojimas maisto pramonėje

v Angliavandeniai – svarbūs gyvojo organizmo cheminiai junginiai. Jie sudaro pagrindinę organinių junginių masės dalį žemėje. Terminą “angliavandeniai (karbohidratai)” pirmą kartą pavartojo K. G. Šmitas 1844 m. Tuo metu buvo manoma, kad visi angliavandeniai yra anglies ir vandens junginiai, turintys bendrą formulę Cm(H2O)n. Anglies, vandenilio ir deguonies atomų santykis angliavandenių molekulėje yra 1:2:1.
Gamtoje angliavandeniai egzistuoja monomerų ir polimerų pavidalu, todėl visi angliavandeniai skirstomi į dvi grupes: monosacharidus ir polisacharidus. Polisacharidų grupė sudaryta iš 2-10 monosacharidų molekulių, vadinama oligosacharidais (gr. oligo – nedaug). Monosacharidais vadinami paprasčiausi angliavandeniai, jie hidrolizės reakcijos metu nesuskyla į paprastesnius angliavandenius. Polisacharidai hidrolizės metu skyla į mažiau sudėtingus arba paprasčiausius angliavandenius.
Priklausymas D arba L stereocheminei eilei nulemia angliavandenių biologinę svarbą, nes dauguma gamtinių monosacharidų priklauso D eilei. Į gyvųjų organizmų, tarp jų ir žmogaus, sudėtį įeinantys monosacharidai beveik išimtinai yra D-stereocheminės eilės (D-gliukozė, D-galaktozė, D-ribozė, D-fruktozė ir kt.). Gyvieji organizmai sugeba įsisavinti tik D-eilės monosacharidus, o L-eolės neįsisavina. Pvz. mielių ląstelės sugeba iš D-gliukozės gaminti alkoholį, o iš L-gliukozės alkoholis negaminamas, tačiau yra atvejų kai L-izomeras yra labiau paplitęs negu D. Pvz. L-arabinozė augaluose labiau paplitusi negu D-arabinozė, kurios turi tik tam tikros bakterijų rūšys.
Monosacharidai – kietos, lengvai tirpstančios vandenyje, dažniausiai saldžios medžiagos. Jų fizikines savybes lemia didelis polinių hidroksigrupių kiekis molekulėse. Monosacharidai sunkiai kristalizuojasi, o koncentruojant jų vandeninius tirpalus, susidaro sirupai.
Dažniausiai organizme aptinkami monosacharidai yra gliukozė, fruktozė, galaktozė. Žmogaus organizme gliukozė yra svarbiausias energijos šaltinis, iš jos sudaryta daug disacharidų ir polisacharidų ( laktozė, sacharozė, krakmolas ir kt.).
Viena iš svarbiausių gliukozės funkcijų gyvuosiuose organizmuose – aprūpinti juos energija. Gliukozė susidaro fotosintezės metu iš CO2 ir H2O, panaudojant saulės energiją, kuri lyg “ užkoncervuojama“ šioje medžiagoje. Gliukozei oksiduojantis ( tai vyksta laipsniškai ), ta energija išsiskiria ir suvartojama gyvybiniuose procesuose. Galutiniai oksidacijos procesai yra CO2 ir H2O ( kaip ir degimo).
C6H12O6 → 6CO2 + 6H2O
Gliukozė – daugelio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!