Baltymai, vitaminai, fermentai

Baltymai–tai makromolek., sudarytos iš L-α-aminorūgščių, kurios tarpusavyje sujungtos peptidiniais ryšiais. Baltymai atlieka:Katalizinęf-ją (medž. Apykaitos reakcijas katalizuoja fermentai, jiems veikiant vyksta medžiagų biosintezė ir skili)Hormoninę (medžiagų apykaitą ląstelių viduje ir viso organizmo audiniuose reguliuoja hormonai);Receptorinę (receptoriai sąveikauja su įvairiais reguliatoriais, o šie taip realizuoja savo biologinį poveikį);Pernašos (tam tikri baltymai sugeba prisijungti ir pernešti medžiagas iš vienų audinių į kitus ir per ląstelių membranas);Struktūrinę (baltymai yra membranų, neląstelinio matrikso ir citoskeleto struktūros elementai);Atraminę, mechaninę (baltymai įeina į atraminių audinių sudėtį ir lemia jų tvirtumą)Energinę f-ją (baltymus galima panaudoti kaip ląstelės energijos šaltinį);Motorinę (miofibrilių baltymai aktinas ir miozinas dalyvauja raumenų susitraukimo procese);Reguliacinę (tam tikri baltymai gali keisti nukleorūgščių, bei kitų baltymų biologinį aktyvumą);Toksigeninę (choleros, difterijos toksinai yra baltymai);Apsauginę (organizme sintetinami baltymai antikūnai dalyvauja šalinant organizmui svetimų makromolekulių – antigenų kenksmingumą);Hemostatinę (tam tikri baltymai dalyvauja kraujo krešėjimo procese). Baltymai sudaryti iš C, O, N, H, S. Baltymai sudaro apie 19% kūno masės.
Aminorūgštys – organinės karboksirūgštys, kurių nors vienas grandinės vandenilio atomas pakeistas aminogrupe. Žmogaus organizme yra apie 60 aminorūgščių ir jų darinių, iš kurių 20 yra pagrindinės baltymus sudarančios aminorūgštys. Aminorūgščių klasifikacija:Struktūrinė – remiantis šoninio radikalo struktūra (alifatinės ir ciklinės);Elektrocheminė – atsižvelgiant į šoninio radikalo rūgštines – bazines savybes (rūgščiosios- asparto, glutamo, aminocitrinų rūgštys; bazinės- lizinas, metioninas, fenilalaninas, triptofanas; pakeičiamos- glicinas, alaninas, cisteinas, serinas, asparto r., asparaginas, glutamo r., glutaminas, tirozinas, prolinas; dalinai nepakeičiamos- argininas, histidinas).Aminorūgštims būdingos ir rūgštinės ir bazinės saybės. Kiekviena AR turi α-karboksi ir α-amino grupę, todėl vandeniniuose tirpaluose šios grupės jonizuojasi. Vandeniniuose tirpaluose AR yra dipoliai.Peptidai – sudaryti iš 2-20 α-aminorūgščių, vadinami oligopeptidais, o peptidai sudaryti iš 20-100 α-aminorūgščių, vadinami polipeptidais. Junginiai, kuriuos sudaro 2 AR, vadinami dipeptidais. Peptidus sudaro iki 100 α-aminorūgščių peptidinės grandinės. Polipeptidinė grandinė prasideda nuo N galo ir baigiasi C galu. Daugelis antibiotikų, toksinų ir kt. biologiškai aktyvių medžiagų yra peptidai. Dipeptidai – karnozinas ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!