Fermentai ir jų rūšys

Gyvybės esmė - tai nuolatinė medžiagų ir energijos apykaita. Kiekvienoje gyvoje ląstelėje labai švelniomis sąlygomis, t.y. esant palyginus žemai temperatūrai (37…40oC), beveik neutraliai aplinkos reakcijai, normaliam slėgiui, kinta ją sudarančios medžiagos – baltymai, lipidai, sacharidai ir kt., vyksta įvairiausios cheminės reakcijos, kurios tomis pat sąlygomis ne organizme vyktų nepaprastai lėtai. Taip yra todėl, kad organizmo ląstelių savitieji junginiai skatina šiuos procesus. Tokie junginiai vadinami fermentais arba enzimais (lot. “fermentum” – raugas; graik. “en” – viduje, “zim” – raugas). Terminas “fermentai” rodo, kad žinios apie tokių medžiagų buvimą susijusios su rūgimo procesų tyrimais. Rusų mokslininkas K. Kirchofas jau 1814 m. pastebėjo, kad salyklas gali sucukrinti krakmolą. Jis tvirtino, kad salykle turi būti kažkokia medžiaga, kuri tai padaro. 1833 m. A. Paijenas (Payen) ir Ž. Persas (Persot) aprašė salyklo medžiagą, kurios veikiamas krakmolas virsta maltoze ir gliukoze. L. Pasteras (Pasteur), tyręs fermentinius procesus, manė, kad šie katalizatoriai veikia tik būdami gyvoje ląstelėje. Tačiau M. Bertlo (Berthelot) bei E. Buchnerio (Buchner) ir kitų darbais buvo įrodyta, kad tokios medžiagos gali funkcionuoti ir katalizuoti cheminius procesus ir išskirtos iš ląstelių, t.y. ne ląstelėse. Galutinai šį teiginį patvirtino Dž. Samneris (Sumner), kuris išskyrė fermentą ureazę kristalų pavidalo ir įrodė, kad tai – baltyminė medžiaga. Jis manė, kad visi fermentai turi būti baltymai. Tai patvirtino Dž. Nortropas (Northrop) ir jo bendradarbiai, išskyrę kristalų pavidalo pepsiną, tripsiną ir chimotripsiną. Dabar žinoma apie 3000 fermentų, iš kurių dalis gauta kristalų pavidalo. Taigi fermentais vadinami specifiniai baltymai – biologiniai katalizatoriai, susidarantys bet kurioje gyvojoje ląstelėje ir katalizuojantys įvairiausius cheminius procesus tiek ląstelėje, tiek išskirti iš jos. Visų sudėtingiausių organizmo procesų esmę sudaro katalitinis fermentų veikimas. Dėl to I. Pavlovas juos vadino “gyvybės žadintojais”. Be fermentų negalima įsivaizduoti gyvojo organizmo egzistavimo, medžiagų apykaitos savitumo, medžiagų skilimo ir sintezės procesų organizme. Todėl fermentų reikšmė biologijai ir medicinai yra neįkainojama. Tai, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!