Grybų toksinai

1. ĮŽANGA Grybai yra aukštai vertinami dėl savo ypatybių ir dažniausiai švelnaus skonio nepriklausomai nuo to, ar yra kultivuojami komeciniais tikslais, ar auga natūralioje aplinkoje. Komerciniais tikslais kultivuojamos yra tik kelios rūšys, kai tuo tarpu gamtoje jų yra tūkstančiai rūšių. Jau daug amžių daugelyje pasaulio vietovių buvo įprasta rinkti grybus. Kaip bebūtų gaila, laukinių grybų vartojimas gali sukelti rimtus, ne retai ir mirtinus apsinuodijimus ne vien tik nežinomais, bet kartais ir dažnai vartojamomis grybų rūšimis. Tam yra keletas priežasčių: 1) Yra tūkstančiai grybų rūšių, tačiau ne visų nuodingas poveikis yra aprašytas. 2) Kelios grybų rūšys gali turėti labai panašius morfologinius požymius. Kai kada skirtumai tarp nuodingų ir nenuodingų rūšių gali būti aptikti tik mikroskopiniais tyrimais pagal audinių ir ląstelių struktūrą. Dėl to tiek žmonės, tiek gyvūnai gali apsinuodyti dėl klaidingo identifikavimo. 3) Valgomosios ir nuodingos rūšys, esant kitokioms aplinkos sąlygoms ar maisto medžiagų kiekiui, gali keisti savo morfologines charakteristikas. Pavyzdžiui, nuodingasis grybas Amanita muscaria gali būti trijų spalvų: tamsiai raudonos, geltonai oranžinės ir baltos. Šių spalvų atspalviai taip pat gali skirtis, priklausomai nuo amžiaus, lietaus ir saulės. Oranžinės spalvos rūšis gali būti maišoma su valgomu A.cesarea grybu. 4) Kartais grybų rūšims būdingi požymiai gali pasikeisti dėl mechaninio pažeidimo. Dėl to galima klaidingai juos atpažinti. Pažeidimai gali atsirasti dėl smarkaus lietaus, dėl greta augančių grybų spaudimo, žemės grumstų, grybui dygstant. Tuo metu grybas gali netekti pagrindinių identifikavimo požymių. 5) Įvairūs grybai gali skirtingai veikti skirtingus individus: vieniems nepakenkti, o kitiems galbūt sukelti alergines reakcijas. 6) Suvartotas didelis grybų kiekis gali sukelti natūralų apsinuodijimą. Šis faktorius priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir nuo toksinų kiekio grybuose. Pastarasis svyruoja priklausomai nuo augimo sąlygų. 7) Toksiškumas taip pat priklauso nuo grybų paruošimo būdo. Daug grybų yra nuodingi, jei valgytume juos žalius arba nepakankamai termiškai apdorotus, o tuo tarpu virti yra valgomi. 8) Taip pat pasitaiko, kad kelios rūšys, priklausančios tai pačiai generacijai, yra valgomos, o viena ar kelios gali būti nuodingos. Kadangi visi nariai morfologiškai yra labai panašūs, todėl tikimybė klaidingai atpažinti labai didelė. Dauguma toksiškų grybų turi gerai apibrėžtas charakteristikas, kas gali palengvinti identifikavimą. Kaip bebūtų, nemažai rūšių atpažinti reikalinga cheminis ir mikroskopinis, dažniausiai sporų, patikrinimas. Pažymėtina, kad tarp tūkstančių žinomų grybų rūšių, mažiau nei 100 yra nuodingos žmonėms ir gyvūnams. Daugumos nuodingų grybų toksiškumas buvo žinomas jau seniai, o kitų buvo nustatytas tik šiais dešimtmečiais [1]. 2. APSINUODIJIMO GRYBAIS SIMPTOMAI Faktiškai visa grybinių intoksikacijų sistema, priklausomai nuo latentinio periodo (laikotarpio tarp toksinės medžiagos patekimo į organizmą ir simptomų pasireiškimo), galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Dažniausiai ilgesnis latentinis periodas yra pavojingesnis, nei trumpesnis. Tai gali reikšti pavėluotą diagnozę, kas apsunkina gydymą. Trumpojo latentinio periodo nuodingų grybų toksinai, sukelia apsinuodijimo simptomus greičiau nei per dvi valandas nuo grybų suvartojimo ir retai baigiasi sunkiomis pasekmėmis bei dažniausiai reikalauja tik simptominio gydymo. Ilgojo latentinio periodo toksinai, kai intoksikacijų simptomai pasireiškia po 6 ar daugiau valandų, gali sukelti mirtinus apsinuodijimus. Kiekvieną iš šių dviejų grupių galima smulkiau suskirstyti pagal būdingus simptomus. Trumpojo latentinio periodo grupei priskiriama: 1) Toksinai, sukeliantys virškinimo sutrikimus, pasireiškiančius pykinimu, viduriavimu ir kartais vėminu. Nuodingųjų medžiagų struktūra ir veikimo esmė ligi šiol tiksliai nežinoma. 2) Toksinai, sukeliantys įvairius parasimpatinės sistemos paūmėjimus: gausų prakaitavimą, teka seilės ir ašaros, sumažėja kraujospūdis, retėja pulsas, atsiranda raumenų traukuliai. Dažniausiai sutinkamas šios grupės atstovas – muskarinas, kurio veikimas pajuntamas per 0,5-2 valandas. 3) Toksinai, pakenkiantys centrinei nervų sistemai. Jų veikimas pajuntamas po 0,5-2 valandų. Šiems toksinams gali būti priskiriami stipriai veikiantys izoksazolo dariniai. Tai būdingi musmirių toksinai. Apsinuodijimo jais simptomai gana ryškūs – apsvaigimas, nenormalus elgesys, kliedesiai, gilus miegas. Kitu atveju tai gali būti stiprūs haliucinogenai. Daugelis jų – indolo dariniai. 4) Grybų toksinai, kurie sukelia apsinuodijimo požymius tik tuo atveju, kai užgeriama alkoholiu. Tipinis šios grupės atstovas – koprinas. Toksiškai veikia koprino ir alkoholio sąveikos produktai. Apsinuodijimo šiais toksinais požymiai atsiranda po 0,5-2 valandų. Nuo šių toksinų gali pasireikšti šie požymiai: parausta veidas, burnoje jaučiamas metalo skonis, degina galūnes, pykina. Mirtinų atvejų nebūna [1, 2]. Ilgojo latentinio periodo grupei priskiriama Gyromitra esculenta, kuris sukelia galvos skausmą, vėmimą ir pasireiškia po 6-8 valandų; Amonita phalloides, sukeliantis stiprų viduriavimą, pasireiškiantį maždaug po 12 valandų. Dėl to netenkama pavojingai daug skysčių. Yra daug rūšių, pav., Boletus luridus, Armillaria mellea, Citocybe nebolaris, Tricholoma nudum, kurios rekomenduojama pavirti siekiant išvengti virškinamojo trakto sutrikimų, pasireiškiančių pykinimu, vėmimu, skrandžio skausmais. Dažniausiai apsinuodijimą grybais galima atpažinti pagal būdingus simptomus, mikroskopu tiriant suvartotų grybų sporas iš skrandžio turinio. Biocheminiai testai taip pat yra labai reikšmingi, kadangi suteikia galimybę patvirtinti diagnozę, koreguoti gydymą ir sekti patolologinių pakitimų dinamiką intoksikuotame organizme. Biocheminiai testai labai svarbūs apsinuodijus mirtinai pavojingais grybais. Bandymai pagrinde yra atliekami siekiant gauti grybų poveikio pavyzdžius ir juos atpažinti. Tačiau ne visada pavyksta greitai tai nustatyti, tačiau labai svarbi papildoma informacija, kaip grybai buvo paruošti, kuri gali atmesti apsinuodijimo grybais galimybę. Van Charmann (1964), tirdamas apsinuodijimo grybais galimybę, pacientui užduoda šiuos klausimus: 1) Ar vartojote ne vienos rūšies grybus? 2) Kaip buvo laikomi grybai laikotarpiu nuo surinkimo iki paruošimo ir kokios būklės jie buvo ruošimo metu? 3) Grybai buvo valgomi žali, sūdyti ar virti vandenyje? 4) Jei buvo virti vandenyje, ar vanduo buvo keletą kartų nupilamas? 5) Kada valgėte grybus? 6) Ar valgėte grybus dar kartą vėliau ir, jei taip, ar buvo pašildyti? 7) Kada ir kokie buvo nekalavimo požymiai? 8) Ar visi, valgę grybus, susirgo? 9) Ar bent vienas, nevalgę grybų, susirgo? 10) Ar gėrėte alkoholinius gėrimus su maistu ar iki 24 valandų po valgio? 3. APSINUODIJIMO GRYBŲ TOKSINAIS ATSITIKTINUMAI Apsinuodijus grybų toksinais, pasekmės gali būti ir mirtinos, kas plačiai aprašyta medicininėje literatūroje. Tačiau, palyginus su mikrobinių teršalų apnuodinto maisto sukeliamų pasekmių, apsinuodijimai grybais žymiai rečiau baigiasi mirtimi. Tokių atvejų gana daug pasitaiko Europoje, kur grybų rinkimas yra gana plačiai paplitęs. Priešingai, Šiaurės Amerikoje, kur laukinių grybų rinkimas nėra toks populiarus, pasitaiko žymiai mažiau tokių atsitikimų. Grybų, kultivuojamų komerciniais tikslais, vartojimas iš principo turėtų būti saugus. Tačiau apsinuodijimo šiais grybais taip pat pasitaiko. Pavyzdžiui toksinės grybų rūšys Clitocybe dealbata ir Panaeolus gali augti toje pačioje lysvėje, kaip ir kultivuojami grybai. Apsinuodyti galima nerūpestingai surinkus ir perdirbus su valgomaisiais grybais. Todėl grybai turi būti atidžiai perdirbami, atmetami visi pašalinių grybų gabalėliai. Apsinuodijimai grybais sudaro pagrindinę apsinuodijimo maistu kategoriją, sukeliančių sunkias toksikologines problemas. Nors žemesnieji grybai yra žinomi kaip linkę sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, mikotoksikozes, dėl grybų naudojimo kulinariniais tikslais, pastarieji gali būti ypatingai pavojingi [1]. 4. APSINUODIJIMŲ LIETUVOJE STRUKTŪRA Remiantis 2004 metų Nacionalinės Sveikatos Tarnybos pranešimu, palyginus 2002 ir 2003 metais registruotų apsinuodijimų priežastis (1 grafikas), galima pastebėti šiuos statistikai reikšmingus pokyčius: santykinai padaugėjo apsinuodijimų maisto produktais, iš kurių 60 proc. sudarė apsinuodijimai grybais; 1,8 karto padidėjo apsinuodijusiųjų buitinės chemijos produktais skaičius. Šiai produktų grupei priskiriami ir apsinuodijimai smalkėmis (48 proc. visų apsinuodijimų buitine chemija) bei naftos produktais (22 proc.). 2003 metais didžiausias apsinuodijimų skaičius buvo užregistruotas 25–44 metų amžiaus žmonių grupėje (33 proc.). Būtina atkreipti dėmesį, kad 21 proc. visų apsinuodijusiųjų sudarė vaikai (2815 vaikų). Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad 52,7 proc. vaikų apsinuodijo medikamentais; didžiausia dalis teko vaikų iki 5 metų grupei – jie apsinuodijo netinkamai namuose saugomais medikamentais. Antroje vietoje – vaikų apsinuodijimai alkoholiu ir jo surogatais – 704 apsinuodijusiųjų, tai sudaro 19,5 proc. visų apsinuodijusiųjų alkoholiu. Nemažėjantis apsinuodijimų skaičius yra didelė sveikatos priežiūros problema, reikalaujanti visuomenės ir sveikatos specialistų dėmesio; palyginus dvejų pastarųjų metų duomenis, galima konstatuoti, kad pirminė profilaktika šiuo metu yra neefektyvi. Norėtųsi, kad išliktų mirčių mažėjimo dėl apsinuodijimo tendencija ir iš tikrųjų būtų efektyvi antrinė profilaktika. Europos šalių patirtis rodo, kad kvalifikuotai teikiamos konsultacijos telefonu visuomenei ir specialistams leidžia sumažinti apsinuodijimų sukeltų mirčių skaičių, apsinuodijusių pacientų gydymo trukmę bei neigiamas pasekmes [3]. 1 grafikas 5. APSINUODIJIMO TIPAI Tos pačos generacijos nuodingi grybai gali būti grupuojami pagal pagrindinius apsinuodijimo simptomus. Kap taisyklė, būdingos grupės simptomai yra vyraujantys. Daugeliu atvejų klinikiniai tyrimai negali nustatyti įvykusio audinių ar ląstelių pakenkimo. Pagal pagrindinius klinikinius pasireiškimus, grybiniai apsinuodijimai gali būti sugrupuoti į 6 kategorijas: 1) Citotoksiniai, įskaitant grybų toksinus, gaminančius hepato- ir nefrotoksinus, kaip antrinius metabolitus; 2) Neurotoksinai; 3) Haliucinogenai; 4) Hemolitiniai; 5) Virškinamojo trakto veiklą trikdantys; 6) Apsinuodijimai „įtartinais“ grybai, kurie vienu atveju sukelia apsinuodijimą, o kitu-ne. 6. CITOTOKSINIAI (PAŽEIDŽIANTYS LĄSTELES) TOKSINAI Citotoksiniai grybai sukelia daugiausia mirtinų atvejų. Šios grupės toksinai veikia kepenų ir inkstų ląsteles. Priklausomai nuo rūšies ar grupės gali būti skirtingi jų sukelto apsinuodijimo sinptomai ir latentinis periodas. Svarbiausi atstovai pateikti toliau. 6.1. Amatoksinai, falotoksinai ir virotoksinai Pasitaiko daug atvejų apsinuodijus mirtinai pavojingu grybu Amonita phalloides ir A.virosa bei kitais giminingais grybais. Charakteringi šių grybų toksinai yra ciklopeptidiniai alkaloidai, taip pat gaminami A.verna, A.bisporigera, A.tenuifolia, A.ocreata, A.suballiacea, Lepiota brunneoincarnata, L.helveola, Galerina marginata, G.autumnalis ir G.venenata. Visoje Europoje priskaičiuojama daugiau nei 95% mirtinų apsinuodijimo grybais atvejų būtent nuo šių grybų. Tai sąlygoja didelis toksinų kiekis juose ir paplitimas visoje Europoje. Vienas vidutinis A.phalloides grybas turi 10-12 mg amatoksino, mirtino suaugusiajam. Cheminės charakteristikos Atsižvelgiant į toksikologines ir chemines savybes grybo Amanita ciklopeptidiniai alkaloidai gali būti skirstomi į 3 grupes: amatoksinai, faloksinai ir virotoksinai. Paskutiniosios dvi grupės žinduoliams turi per mažą toksiškumą, kad būtų laikomos kliniškai reikšmingomis, tačiau amatoksinai žmogui yra mirtinai pavojingi. Pagrindiniai skirtumai tarp amatoksinų ir falotoksinų su virotoksinais yra jų veikimo būdas ir poveikio laikas. Falotoksinai ir virotoksinai veikia greitai – per 2-5 valandas, kai tuo tarpu amatoksinai – lėtai, ir žmonėms baigiasi mirtimi per 2-8 dienas. Amatoksinai taip pat yra 10-20 kartų toksiškesni nei falotoksinai. Cheminiu požiūriu amatoksinai yra bicikliai alkaloidai (1 pav.); dauguma amino rūgščių turi L-konfigūraciją; trys iš jų skiriasi nuo baltymo aminorūgščių HO- grupėmis šoninėje grandinėje: HO-prolinas, (HO)2-izoleucinas, (6‘-HO)-triptofanas. Kitas neįprastas šių toksinų požymis – R-konfigūracijos sulfoksido tiltelis tarp šoninės sisteino grandinėlės ir (6‘-HO)-triptofano, ko rezultatas yra nelanksti molekulė. Panašiai kaip falotoksinai ir virotoksinai, amatoksinai turi triptofano bloką, antroje pozicijoje pakeistą sieros atomu, kuris gali būti įvairaus oksidacijos laipsnio. 1 pav. Amatoksinų šeima turi 9 narius (1 lentelė) iš kurių daugumos yra randama tik pėdsakai arba labai maži kiekiai. Taigi jie neturi ženklios įtakos apsinuodijimams. A.phalloides grybuose amotoksinai yra sudaryti iš maždaug vienodo kiekio -amanitino, -amanitino rūgšties ir šiek tiek -amanitino (20 >20 >20 1,5 2 2 >20 1,5 1,5 4,5 6.2. ORELANINAS Apsinuodijimas orelaninais charakterizuojamas išskirtinai ilgu latentiniu periodu ir inkstų latakų nekroze. Jo turi Cortinarius rūšys, ypač C.orellanus, C.speciosissimus ir S.splendens. Šiuose grybuose toksinų gali būti daugiau kaip1 % s.m. Cortinarius yra didžiausia grybų gentis Europoje. Cheminės charakteristikos Nustatyta, kad orelaniną sudaro dvi toksinės medžiagos: 3,3‘-4,4‘-tetrahidroksi-2,2‘-bipiridil-N,N‘-dioksidas (4 pav. a) ir monodezokso darinys (4 pav. b). chemiškai orelanino piridino-N-oksido struktūra yra nestabili. Dėl šilumos ar ultravioletinių spindulių poveikio orelaninas pakinta į bisdezokso formą (4 pav. c) – oreliną, geltonai ir mėlynai fluorescuojantį netoksišką gyvūnams komponentą. a) Orleaninas b) Orelininas c) Orelinas 4 pav. Apsinuodijimo požymiai Apsinuodijimo simptomai pasireiškia per 3-14 dienų nuo suvartotų nuodingų grybų. Pirmoje apsinuodijimo stadijoje be bendro silpnumo gali pasireikšti tipiški ūmaus gastrito simptomai. Yra ryškus skysčių įsiurbimo virškinamajame trakte sumažėjimas, kurio metu ligonis gali išgerti keletą litrų vandens per dieną. Toliau pasireiškia pykinimas, galvos, raumenų skausmai, purto šaltis. Atitinkamai sumažėja šlapimo išskyrimas, ir šitas yra lydima inkstų nepakankamumo, dėl kurio ligoniai miršta. Inkstų nepakankamumo požymiai: oligurėja ir kartais anurėja, albuminurija, uremija ir elektrolitų disbalansas. Prieš mirtį dažnai pasireiškia mieguistumas, koma, traukuliai. Veikimo mechanizmas Nebūdingi klinikiniai požymiai ir histopatologiniai pokyčiai suvartojus Cortinarius spp. grybų, kaip ir jų toksinų veikimo būdas nėra visiškai ištirtas. Yra ryšys tarp orelanino fiziologinio aktyvumo ir dviejų biologiškai aktyvių bipiridino katijonų su gerai žinomomis herbicidinėmis savybėmis, dikvato (N

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!