Polimerų teorija

Polietilenas susidaro jungiantis etileno CH2=CH2 molekulėms. Tam tikromis sąlygomis ir vartojant katalizatorių, dviguboji jungtis suyra, ir gaunama grandinė, sudaryta iš –CH2-CH2- grupių. Pradinė molekulė, iš kurios susidaro polimeras, vadinama monomeru. Polimerų grandinę sudarančių monomerų skaičius vadinamas polimerizacijos laipsniu.
Polimerinės medžiagos, kurios tiesiogiai liečia maisto produktus, turi būti chemiškai patvarios, turėti tam tikras fizikines, chemines, mechanines bei technologines savybes, patenkinti higieninius reikalavimus.
Lietuvoje įvairiose pramonės šakose gana plačiai naudojamos įvairios plastikinės medžiagos. Nemaža jų dalis naudojama maisto produktams skirtų indų, taros, pakavimo medžiagų gamybai. Pagrindinis reikalavimas - visi šie gaminiai neturi pabloginti maisto produktų sudėties, kvapo ir skonio, o tuo pačiu ir pakenkti žmonių sveikatai.
Jų saugumas didele dalimi priklauso nuo polimerų cheminės sudėties, naudojimo sąlygų ir paskirties.
Dauguma plastikinių medžiagų yra polimerai, kurie gaunami cheminių reakcijų – polimerizacijos ar polikondensacijos – būdu. Patys polimerai yra netirpūs nei vandenyje, nei maisto produktuose. Į polimerinių medžiagų sudėtį dedama plastifikatorių (pvz. ftalatų), katalizatorių, stabilizatorių, dažų ir pigmentų, kuriais gali būti sunkieji metalai. Be to cheminių reakcijų metu yra naudojami įvairūs tirpikliai (įvairūs alkoholiai, aromatiniai junginiai, chloro organiniai junginiai). Visos šios sudėtinės dalys, o taip pat cheminių reakcijų metu nesureagavę monomerai gali patekti iš plastikinių indų, taros ar pakavimo medžiagų į maisto produktus, pakeisdami jų skonį, kvapą, o tuo pačiu sukeldami įvairius odos, gleivinių, vidaus organų pakenkimus, alergiją.
Ilgesnį laiką naudojant plastikinius indus, tarą, jie „sensta", t.y. veikiant vandeniui, alkoholiams, rūgštims ir šarmams, šilumai ar šalčiui, šviesai ar esant mechaniniam poveikiui, vyksta polimerų irimas, o jų irimo produktai gali patekti į maisto produktus.
Šeimininkės turėtų atminti, kad plastikiniai indai, tara ar pakavimo medžiagos, skirtos naudoti tik šaltiems maisto produktams, netinka karštų produktų laikymui. Aukšta temperatūra juos gali deformuoti (pvz. polietilenas mažai atsparus aukštai temperatūrai, o polipropilenas ir polistirolas atsparūs tiek aukštai, tiek žemai temperatūrai). Polimerinių medžiagų sudėtyje esantys plastifikatoriai lengvai patenka į riebalines terpes, todėl į plastikinę tarą ar pakavimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!