Polimerų teorija, cheminės lygtys

Yra daug junginių, kuriuose anglies atomų skaičius siekia kelis arba net keliasdešimt tūkstančių. Tokie junginiai sudaryti iš labai ilgų grandinių ir turi didelę molekulinę masę. Paprastai grandinė turi vienodą pasikartojantį fragmentą. Tas pats pasikartojantis fragmentas gali kartotis nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų. Taigi polimeras (lot. poli - „daug“, meros – „vienetas, matas“) medžiaga turinti daug pasikartojančių fragmentų.
Pagal pagrindinėje grandinėje esančius atomus skiriasi homograndines ir heterograndines makro molekulėje.
Homograndinėse yra vieno elemento atomai (paprastai anglies), kaip angliagrandiniame polietilene. Heterograndinėse makro molekulėse yra kelių elementų atomai (pvz: deguonies, azoto, fosforo).
Jeigu monomero grandys į homopolimero grandinę sujungtos tvarkingai, turime reguliarias makromolekules. O jei grandys sujungtos netvarkingai, jei jose yra atsitiktinių atomų, jos yra nereguliarios. Reguliarios grandinės priklausomai nuo jų atomų išsidėsto erdvėje gali būti sterioreguliarios ir sterionereguliarios.
Makromolekulių geometrinė forma:
Makromolekulės skirstomos į:
a) linijines (jose kiekvieno monomero grandinė yra sujungta su dviem kaimyninėm. Bet jos toli gražu nėra standžios ir tiesios ląstelės. Įvairaus lankstumo linijinės makro molekulės gali įgauti įvairius pavidalus: spiralės, ištempto zigzago, gniužulo).
b) Šakotas (prie pagrindinės grandinės prijungtos įvairaus ilgio atšakos. Atšakos gali būti tokios pat, kaip ir pagrindinė grandinė ir skirtingos).
c) Tinklinės (šiose makromolekulėse kai kurie kaimyninių grandinių atomai surišti kovalentiniais ryšiais arba sujungti atomų tinkleliais pvz: kaučiuko).
Techninė polimerų klasifikacija:
Pagal naudojimo sritį polimerai grupuojami į:
a) plastikus
b) elastomerus (deformuojasi grįžtamai ir daug).
c) pluoštus
Jie vienas nuo kito skiriasi savo deformacijų pobūdžiu ir pokyčiais veikiant šilumai. Plastikai ir pluoštai veikiami jėgos deformuojasi grįžtamai ir daug. O plastikai pagal savybių pokyčius šildant skirstomi į:
a) termoplastus (šildant tampa klampiais skysčiais)
b) duroplastus (deformuojasi nežymiai ir grįžtamai, šildomi nesilydo, netirpsta).
Nagrinėjant polimerų grupių atstovų pagrindines savybes matyti, kad polimerai kaip konstrukcinės medžiagos daug kuo pranašesnės už kitų tipų konstrukcines medžiagas:
1. jie lengvi ir todėl nepakeičiami transporte, įpakavime, lengvų konstrukcijų gamyboje.
2. labai platus mechaninių savybių diapazonas: nuo elastomerų iki aliuminio savybių konstrukcinių medžiagų.
3. plastikai pasižymi maža perdirbimo į gamtinį temperatūra, todėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!