Baltymai yra stambiamolekuliniai gamtiniai junginiai, sudaryti iš @-aminorūgščių. Būdami svarbiausia visų gyvųjų sistemų sudėtinė dalis, jie randami kiekvienoje ląstelėje ir sudaro apie 50 proc. jos sausųjų medžiagų. Įvairiuose gyvūnų organuose ir audiniuose baltymų yra nevienodai.
Baltymai yra labai svarbūs visiems gyvybiniams procesams, nes atlieka daug įvairių funkcijų.
Santykinė molekulinė masė. Baltymai yra stambiamolekuliniai junginiai, kurių molekulinė masė svyruoja nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimt milijonų (pvz., insulino apie 5700, tabakinės mozaikos viruso apie 40 mln. ir t.t.). Dėl baltymų termolabilumo ir kitų savybių jų molekulinę masę nustatyti įprastais metodais negalima. Čia naudojamasi kitais metodais: matuojamas osmosinis slėgis, difuzijos greitis, sedimentacijos greitis ir kt., nustatoma aminorūgščių kokybinė ir kiekybinė sudėtis, taikoma elektroninė mikroskopija. Kadangi molekulės masės nustatymo metodai remiasi skirtingais principais, gaunami ne visada sutampantys rezultatai. Mat tai priklauso ne tik nuo molekulinės masės, bet ir nuo baltymų molekulių formos, jų hidratacijos laipsnio. Dėl to gerokai tikslesni yra globulinių baltymų molekulinės masės nustatymo rezultatai. Jie gaunami matuojant šių baltymų difuzijos ir sedimentacijos greitį. Tais pat metodais nustatant fibrilinių baltymų molekulinę masę, dažnai gaunami ne visai sutampantys rezultatai.
Molekulių forma. Pagal molekulių formą baltymai skirstomi į fibrilinius (lot. ,,fibrilla‘‘ – siūlas) ir globulinius (lot. ,,globus‘‘ – rutulys). Pirmųjų molekulės yra ilgos siūlo formos grandinės (ilgis daug kartų didesnis už storį). Tokios molekulės lengvai asocijuojasi savo galais, sudarydamos molekulinius agregatus. Dažnai fibriliniai baltymai netirpsta vandenyje. Organizme atlieka struktūrinių elementų vaidmenį. Globulinių baltymų molekulėse polipeptidinės grandinės yra susisukusios bei susilanksčiusios į sferinės formos vienetus. Be globalinių ir fibrilinių baltymų, dar yra įvairių jų tarpinių formų: elipsės, lazdelių ir kt. Globuliniai baltymai tirpsta vandenyje ir druskų tirpaluose. Dažniausiai baltymų molekulių forma yra ištęsta. Dėl tam tikrų veiksnių poveikio kai kada pakinta baltymų molekulių forma, pavyzdžiui, globuliniai baltymai virsta fibriliniais. Dažnai tokie baltymai kartu netenka ir savo natyvinių (pirminių, natūralių) savybių.
Koloidinės savybės. Baltymų molekulių dydis paaiškina jų koloidines savybes....
Šį darbą sudaro 2179 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!