Kaučiuko savybės

Kaučiukas — elastingas stambiamolekulis junginys. Veikiamas išorinių jėgų, jis įgauna suteikiamą formą, nustojus veikti šioms jėgoms - grįžta į pradinę būklę. Kaučiukas elastingas, nes jo makromolekulės yra spiralės formos. Tempiamos molekulės išsitiesia, o atleistos — susisuka.
Kaučiukai žinomi labai seniai, tačiau ilgai nemokėta pasinaudoti kaučiuko elastingumu — kaučiukiniai dirbiniai greitai netekdavo savo formos ir dalies vertingų savybių. Išmokus kaučiuką vulkanizuoti, buvo pradėta gumos gamyba. Guma turi kaučiuko elastingumą ir tamprumą, be to, yra mechaniškai stipri, atspari šilumai ir šalčiui, todėl jos dirbiniai plačiai vartojami pramonėje ir buityje. Kokia yra vulkanizacijos proceso esmė? Kaip jau žinome, spiralės formos kaučiuko makromolekulės, veikiamos išorinių jėgų, gali susispausti ir išsitempti. Tačiau tarp atskirų polimero grandžių veikia labai silpnos molekulinės jėgos, todėl kaučiuko makromolekulės labai lengvai, ypač jeigu yra šildoma, persistumia viena kitos atžvilgiu. Vulkanizuojama tam, kad makromolekulės tvirtai susijungtų ir netektų paslankumo. Vulkanizuojama ir siera. Ji „tilteliais" sujungia kaučiuko makromolekulių grandis. Pavyzdžiui, vulkanizuojant linijinės struktūros kaučiuke susidaro tinklinės struktūros makromolekulė su sieros „tilteliais".
Vulkanizuotas kaučiukas su užpildais vadinamas guma. Guma mechaniškai stipri, atspari šildymui, jos neveikia tirpikliai ir kiti reagentai. Iš gumos gaminamos automobilių ir lėktuvų padangos, pavarų diržai, transporterių juostos, žarnos, mašinų detalės, elektroizoliacinės medžiagos, gumos pagrindu pagaminti audiniai, avalynė, sanitarijos bei higienos reikmenys ir kiti dirbiniai.
Norint išskirti kaučiuką, į lateksą, pridedama koaguliatorų — acto arba skruzdžių rūgšties. Susikoaguliavęs kaučiukas nufiltruojamas, praplaunamas ir valcuojamas rifliuotais valcais. Guma iš natūralaus kaučiuko yra labai stipri ir elastinga plačiame temperatūrų intervale.
Auganti kaučiukų paklausa bei esanti daugelio valstybių priklausomybės nuo natūralųjį kaučiuką gaminančių šalių, skatino ieškoti būdų gaminti sintetinį kaučiuką (SK). Ilgą laiką mokslininkų pastangos susintetinti kaučiuką buvo nesėkmingos. Sintetinių kaučiukų tėvynė — Tarybų Sąjunga. 1928 m. akademikas S. Lebedevas, polimerindamas butadieną (divinilą), gavo butadieninį kaučiuką. 1932 m. pagal S. Lebedevo pasiūlytą technologiją pradėjo veikti sintetinio kaučiuko gamykla.
Butadieninis kaučiukas (CKB) gaunamas polimerinant butadieną. Butadienas CH2=CH—CH = CH2, pradėjus gaminti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!