Angliavandeniai cheminiu požiūriu

Cheminiu požiūriu angliavandeniai – tai junginiai, kuriose yra hidroksilo bei karbonilo grupių. Angliavandeniai sudaryti iš anglies, vandenilio ir deguonies. Jų bendroji formulė Cn(H2O)m. Jie skirstomi į monosacharidus – gliukozę, fruktozę, galaktozę, arabinozę, ksiloze, disacharidus – sacharozę, laktozę, maltozę ir polisacharidus – krakmolą, pektinines medžiagas, glikogeną, hemiceliuliozę, - priklausomai nuo to, kiek juose yra angliavandenilio liekanų.
Angliavandeniai organizmui yra labai svarbūs kaip energetinė medžiaga. Jie taip pat dalyvauja baltymų bei riebalų apykaitoje. Valgant angliavandenius, organizme vyksta polisacharidų ir disacharidų skaidymo (hidrolizės) reakcijos. Reakcijas katalizuoja fermentai. Angliavandeniai pradeda irti burnoje, yra greit pasisavinami. Dirbant sunkų fizinį darbą , galima atstatyti jėgas, suvalgius saldumynų.
Pagrindinis angliavandenių šaltinis – augalai. Juose anglies (IV) oksidas, veikiamas saulės šviesos, virsta gliukoze, kuri augaluose toliau sintetinama. Susidaro angliavandenio polimerai, pvz.: krakmolas, celiuliozė.
Viena iš svarbiausių angliavandenių reakcijų – rūgimas. Jis gali būti skirtingas priklausomai nuo salygų, kuriomis jis vyksta ir kokie mikroorganizmai dalyvauja.
gliukozė pieno rūgštis OH
ANGLIAVANDENIAI MAISTE
Angliavandeniai – labiausiai paplitusi maisto medžiaga, pagrindinė maisto dalis. Mitybos specialistai teigia, kad suaugęs žmogus su maistu per parą turi gauti ne mažiau kaip 55% angliavandenių, 15% baltymų ir ne daugiau kaip 30% riebalų. Taigi, pagrindinę dalį maiste turi užimti angliavandeniai. Kai kurie žmogaus organai energiją pasisavina tik iš angliavandenių, o tai gyvybiškai svarbūs organai. Angliavandenių per dieną reiktų gauti 200-300g. Tačiau, jeigu angliavandenių valgome per daug, tai jų perteklius organizme gali būti verčiamas riebalais. Visas angliavandenių kiekis turėtų būti gaunamas su lėtai įsisavinamais angliavandeniais.
Angliavandeniai sudaro pagrindinę daržovių sausųjų medžiagų sudedamąją dalį.
Angliavandeniai yra ištirpę syvuose ir kaupiasi vakuolėse. Nemažai jų yra morkose, petražolių šaknyse, pastarnokuose, kopūstinėse daržovėse.
Angliavandenių sudėtis priklauso nuo daržovių rūšies: pavyzdžiui bulvėse pagrindinę jų dalį sudaro gliukozė ir sacharozė. Svogūnuose ir morkose iš angliavandenių vyrauja sacharozė, šiek tiek yra gliukozės ir fruktozės, o gūžiniuose baltuosiuose kopūstuose pagrindinę dalį sudaro gliukozė ir fruktozė.
Sacharozė - cukrinių runkelių arba cukranendrių cukrus. Sacharozės yra įvairių augalų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!